pažintinė atostogų kelionė

Ah.. Kad taip man kas gyvenimą nesibaigiančių atostogų, kuriose kiekviena diena - naujas nuotykis!

Viena gera priežastis dirbt mokykloj - daug dienų apmokėtų atostogų. Savo velykinių atostogų pinigus ištaškiau per savaitę, žmonos padedama, Morelos valtijoj, kuri dar kartais vadinama Meksikos pavasariu, nes ten visad šilta ir saulėta. Valstija nedidelė, bet pamatyt yra ką. Apie tai ką aš per savo greit pralėkusią savaitę spėjau pažint ir patirt.

Tepoztlan
Pueblo magico - magiškas/stebuklingas kaimas, jei lietuviškai, - vietovė, kuri turi kažkuo ypatingą istoriją, legendas, simboliką, tradicijas, kraštovaizdį... Meksikoj tokių yra kiek daugiau nei 50 ir kiekvienas kažkuo skirtingas. Pagrindinė Tepoztlan atrakcija - piramidė ant skardžio. Iki jos užkopt užtrukom beveik dvi valandas, bet buvo verta. Vaizdai aplink... Energija, kurią jauti sėdėdamas ant skardžio krašto... Kažkas nepaprasto! Kaip ir bet kokioj turistinėj vietoj - daugybė suvenyrų (nuo mažyčių drožinių iki rankomis siuvinėtų stringų), tipinio maisto, paslaugų turistams - nuo masažų iki ekstremalaus sporto. Aš su maistu problema turiu Meksikoj - niekad negaliu prisimint pavadinimų, tad kiekvieną kartą ką nors užsisakydamą gaunu staigmeną.

Įsimylėjau kalnus! Galėčiau sėdėt ir medituot valandų valandas. Dievinu jausmą, kuris apima pasiekus viršūnę, jausmą, kad visos tavo problemos yra neįtikėtinai mažos ir nereikšmingos.

Vietinė fauna. Visiškai prijaunkinti ir bulvių traškučiais iš rankų mintantys.

Tequesquitengo

Turistų spąstai. Didžiausias ežeras Morelos valstijoj, kurio pakrantės apstatytos restoranais, viešbučiais ir šiaip turčių namais. Priėjimas prie vandens dažniausiai kainuoja. Nedaug - 8-10lt, bet kainuoja. Už tą kainą gauni patogų nusileidimą prie vandens, kažkokį saugumo lygį, restoraną plastikinėm kėdėm, persirengimo kabiną ir nenuspėjamai veikiantį dušą. Dar gali išsinuomot vandens slides ar pasiplaukiojimą valtim. Mums už mano mėlynai žalias akis padovanojo pasiplaukiojimą valtim. Ir net pavairuot leido! Sutaupėm. Ir pasitūsinom.

Vairuoju savo valtį.

Cuernavaca
Morelos sostinė. Miestas kaip miestas... Bet atostogos... mieste? Ne mano skoniui. Todėl nepraleidom ten daugiau laiko, nei užtruko privalomas pasivaikščiojimas senamiesty, diena parke, naktis atrakcionuose, atostogų garderobo papildymas suknelėm ir basutėm, keli puodeliai kavos ir netikėtai užtikta kultūrinė programa.

El Rollo
Didžiulis vandens pramogų parkas. Po atviru dangum. Bet didžiulis! Praleidom visą dieną. Nusileidau visom įmanomom čiuožyklom. Prisiklykavau iki soties. Pasideginau... Pavalgėm. Kainuoja lygiai tiek, kiek mokėjau paskutinį kartą už įėjimą į Vichy, Vilniuj, o pramogų... Nėra net ko lygint.

Xochicalco
Archeologinė zona. Ne šiaip piramidė ar dvi - beveik visas miestas. Su išlikusia observatorija ir nenuobodžiu muziejumi.

Posityvios vibracijos.

Valdovų apartamentai.

Viena iš rekonstruotų šventyklų.

Kas man turbūt labiausiai patiko apie Xochicalco buvo faktas, kad pirmą kartą nereikėjo alkūnėm stumdytis su daugybe turistų. Zona gerokai nutolus nuo miesto, autobusai retai kursuojantys ir nenuspėjami, tad be mašinos atsibelst iki jos reikia drąsos turėt. Bet verta, nes gali pasinert į savo mintis ir supančią energiją nors kartą be balsų ūžesio ir kliksinčių fotoaparatų.

Tai tiek!

Linkėjimai nuo manęs ir mano žmonos.

Cumbre Tajin ir kitos naujienos

rugsėjis... spalis, lapkritis, gruodis, sausis, vasaris... kovas! Pusmetis. Nei daug, nei mažai. Laikas praleistas nerutinoj. Nauji įspūdžiai kasdien.

Taupau pinigus. Bilietui į Europą vasarą. Toks planas yra kažkur padėtas grįžt į gimtinę, draugus ir jų vaikus aplankyt. Šeimas padėt sodo braškes suvalgyt. Taupymas niekad nebuvo mano stiprioji sritis, tai planus gali tekt keist.

Du.. Gal net tris savaitgalius likau savo kaime. Bandžiau atsigriebt už visas nemiegotas naktis. Nevykęs planas. Neišsimiegojom. Bet ir neliūdėjom. Gimė naujos draugystės, nauji jausmai, nauji planai...

Praeitą savaitgalį jau neiškentėjau ir išlėkiau į festivalį - Cumbre Tajin, kur senosios tradicijos, muzika ir kultūra susipina į vieną. Šįkart ne vien tik su kuprinės kompanija. Įtikinau naująją kambariokę leistis į nuotykį su manim. Įsiprašėm į studenčiokų nuomojamą autobusą, kad kelionė pigesnė būtų. Penktadienio naktį, iš baro grįžusios į namus, pusiau sąmoningai susikrovėm kuprines ir į kelią!

Atvykom saugiai, po 6 ilgų pusiau miegotų valandų, palaukėm eilėj ilgokai nusipirkt bilietus, pasistatėm palapinę CS stovyklavietėj, nusimetėm kuprines, pavalgėm, palaukėm kitoj eilėj prie įėjimo gausiai vingiuojančioj... Ir pamatėm viską ką norėjom pamatyt - amatai, dirbtuvės, muzika, šokiai, teatras... Ir vakare koncertas didžiojoj scenoj - rokavas toks, su division minuscula, los daniels (šita daina biplan'us primena), žiūpsnis funk'o su pila seca ir pasigardžiavimui... CAIFANES! Kas mano supratimu yra Foje atitikmuo Meksikoj. Visi žino visas dainas, pasigirdus pirmiems akordams minia jau užsivedus, visi pasiruošę dainuot. Gerai buvo! Man patiko labai. Mėgstu festivalių atmosferą. Norėjos pasilikt ilgiau, bet patingėjau ieškot transporto pirmadieniui, o ir šiaip... taupau gi!

CS stovyklauja!

Caifanes užvedinėja minią.

Sekmadienio ryte aplankėm Tajin piramides ir paplūdimį be paplūdimio pakeliui namo. Grįžus tiesiai į lovą ir pirmadienį atsibudau laiminga ir beveik visai pailsėjus.

Tajin.

Ši savaitė vėl pilna chaoso ir veiksmų. Renginiai ir egzaminai mokykloj, sporto klubas ir kasdienis gyvenimas gatvėj... Draugystė auganti į kažką daugiau. Namų krizė su viena pamišusia kambarioke, su kuria sutariam labai gerai, kad ir nesuprantam viena kitos, ir mūsų ragana, kuri užsimanė taisykles namie įvest - jokio alkoholio, jokių draugų po 10 vakaro, jokių indų kriauklėj, jokios garsios muzikos, blah blah!!!! Dėl to gyvenu gatvėj, svečių taisyklę ignoruoju su drąsiais draugais, o neplautus indus laikau savo kambary, kad nieks nesusektų. Galvoju ieškot kito būsto, tik kad yra komplikacijų. Kol pamišusioji kambariokė nesikrausto lauk, tol galiu gyvent dar. Dviese saugiau.

Tai tiek.

Linkėjimai!

užgavėnės paplūdimy

Užpernai užgavėnes pasitikom braidydami po gilų sniegą, ragaudami karštą alų ir trypdami polkutę Rumšiškėse. Vėliau klausydami kelionių istorijų Yurtoj ir prakaituodami saunoj, šildydamiesi prie židinio ir dalydamiesi istorijom... Nostalgija.

Pernai užgavėnių kaip ir nebuvo. Nepamenu, kad būčiau blynus valgius ar polkutę šokus. O ir visus Šveicarijos karnavalus maždaug tuo metu vykstančius pražiopsojau...

Šiemet nepraleidau progos sudalyvaut pačiam griausmingiausiam, jei ne visos Meksikos, tai bent rytų pakrantės, karnavale - carnaval de Veracruz! Daug ir skambiai reklamuota savaitės fiesta. O kur dar visos kalbos!

Savo stiliuj įsimečiau šorčiukus, dantų šepetėlį, pinigų, pasą ir maudymkę į kuprinę ir penktadienį beveik iškart po pamokų sėdau į autobusą. Aš ir kuprinė. Meksikoj taip keliauju. Kad vienai nuobodu nebūtų visad pasiskelbiu per CS kur važiuoju ir ką planuoju. 19 kartų iš 20 randu geros kompanijos. Iš autobuso beveik tiesiai į klubą, su porele belgų, savo host'u ir daugų draugais. Kaip ir turi būt. Mano pirmas kartas klube Meksikoj! Iš pradžių baisiai nuobodu, brangu ir snobiška viskas atrodė, bet užsimetus bacardžio akinius vaizdas pasitaisė ir visai gerai, pamenu, pasiautėm. Iki paryčių.
Šeštadienį nepražiopsojom parado. Tiesa sakant, po šitiek reklamos, tikėjaus kažko daugiau. Nebuvo nei kostiumai labai įspūdingi, nei muzika, nei choreografija. Ir kas labiausiai nuvylė, kad neleidžia žmonėms įsiliet į paradą, gali stebėt iš už tvorelės, jei vietas nusipirkai, ir alaus akinius tamsint. Sako, viskas dėl saugumo, nors aš tai jokių incidentų nemačiau. Ir dar tikėjaus, kad po parado visi liks gatvėse toliau švęst. Bet kad ne... Visi į klubus ir plotus išsislapstė.
Sekmadienį kaip ir dera sekmadieniais, tingiai atsikėlėm, papusryčiavom su mūsų host'o šeima, kuri, beje, mus labai labai svetingai pasitiko. Tu casa es mi casa (mano namai - tavo namai) Meksikoj nėra tik šiaip tušti žodžiai. Tikėjaus dieną praleist paplūdimy, bet ir Meksikoj pasitaiko blogo oro, tai teko paplūdimį iškeist į senamiestį. Pasitrainiojom kelias valandas po miestą, sutikom naujų draugų, pabimbinėjom iki kol laikas sėst į autobusą atėjo ir tiek.

Neišpildė karnavalas mano lūkesčių bet vis tiek labai geras savaitgalis buvo! Moralas toks.

paleidom meilę į orą

Nemėgstu šventinių dienų mokykloj, jei vasario 13, pirmadienis yra bloga diena, tai, tikėkit manim, vasario 14, antradienis - blogesnė. Nieko, ryt jau trečiadienis.

Užtat popietę praleidau mokydamasi naujų dalykų. Foto reportažas apie tai. ;)

Reikės: šilkinio popieriaus, žirklių, klijų, vielutės, degiam skysty sumirkyto veltinio ir geros kompanijos.

Taip va kerpam ir klijuojam.

Ir po maždaug dviejų valandų darbo beveik baigta...

Įklijuojam variklį.

Močiutė irgi įklijuoja variklį. :)

Pusė Orizabos kolektyviai dirba gamindami popierinius balionus.

Ir... vienas...

du... daug! laimingų veidų!

Mano netikėtai sutikta gera kompanija ir jau baigtas tobulas balionėlis.

Skrenda!!

saulėti momentai

Gal po savaitės kasdienio lietaus pagaliau pasirodė saulė. Žinojau, kad neužsitęs. Vos spėjau kelis saulės zuikučiuos nuotraukose pagaut ir vėl pasislėpė.

Gyvenimo ironija - bėgdama iš lietingos Lietuvos atsidūriau "linksmų vandenų" mieste, kur lietingas sezonas tęsias jau daugiau kaip du mėnesius.

Saulės zuikučiai ant virtuvės stalo.

Besiruošiant rytojui.

Ir mano naujausias pirkinys - hamakas. Supasi sau už namo ir laukia šiltesnių vėjų.

sekmadienis ir Meksikoj sekmadienis

Mano įsitikinimu sekmadienis yra vienintelė diena savaitėj kai tingėjimas ne tik kad atleistinas, bet beveik privalomas.
Nedera atsibust anksčiau nei 9.00 ryto. Atsibudus galima dar truputį pasivartyt lovoj. Tingiai pasiruošt sau skanius pusryčius... Jokių dribsnių! Ir puodelis kavos. Šiandien lyja. Puiki priežastis likt namie, atsakyt neatsakytus laiškus, pasidomėt kaip sekams visiems toli esantiems, pažiūrėt gerą filmą, rast naujos muzikos, kurt planus savaitei, savaitgaliui arba artimiausioms atostogoms... Ir man visai negėda visą dieną praleist apsivilkus pižama. Pižama turėtų būt oficialus sekmadienio rūbas! :)

Dar liko kelios valandos sekmadienio. Kepsiu lietinius ir žiūrėsiu filmą. Prancūziškai. Nes pasiilgau kalbos skambesio. Ir tų kelių ypatingų žmonių, kurie man ta kalba kalbėjo.

Sekmadienio daina. Tęsiant temą - We're born whole, we become a half...

jie mus privertė patikėt

Vienas hipis praėjusį savaitgalį pasakė frazę, kuri man įstrigo: gimstam vieni. Ir tai nėra blogai. John'o Lennon'o žodžiais:

They made us believe that real love, the one that’s strong, only happens once, more likely before your 30ies.

They never told us that love is not something that you can put in motion, neither has time schedule.

They made us believe that each one of us is the half of an orange, and that life only makes sense when you find that other half.

They did not tell us that we were born as whole, and that no-one in our lives deserve to carry on his back such responsibility of completing what is missing on us: we grow through life by ourselves. If we have a good company it’s just more pleasant.

They made us believe in a formula “two in one”: two people sharing the same line of thinking, same ideas, and that it is what works.

It’s never been told that it has another name: invalidation, that only two individuals with their own personality is how you can have a healthy relationship. It has been made to believe that marriage is an obliged institution and that fantasies out of hour should be repressed.

They made us believe that the thin and beautiful are the ones who is more loved, that the ones that have little sex are boring, and the ones that has a lot of it are not trustful, and that will always have a old shoes to a crooked foot; what they forgot to tell us is that there are more crooked minds than feet.

They made us believe that there’s one way formula to be happy, the same one to everybody, and the ones that escape from that are condemned to be delinquents.

We have never been told that those formulas go wrong, they get people frustrated, they are alienating, and that we can try other alternatives.

Oh! Also they did not tell us that no one will tell those things to us. Each and everyone of us will have to learn by ourselves.

And, when we get to the point that you are in love with yourself first, that’s when you can fall in love with somebody.