rugsėjis... spalis, lapkritis, gruodis, sausis, vasaris... kovas! Pusmetis. Nei daug, nei mažai. Laikas praleistas nerutinoj. Nauji įspūdžiai kasdien.
Taupau pinigus. Bilietui į Europą vasarą. Toks planas yra kažkur padėtas grįžt į gimtinę, draugus ir jų vaikus aplankyt. Šeimas padėt sodo braškes suvalgyt. Taupymas niekad nebuvo mano stiprioji sritis, tai planus gali tekt keist.
Du.. Gal net tris savaitgalius likau savo kaime. Bandžiau atsigriebt už visas nemiegotas naktis. Nevykęs planas. Neišsimiegojom. Bet ir neliūdėjom. Gimė naujos draugystės, nauji jausmai, nauji planai...
Praeitą savaitgalį jau neiškentėjau ir išlėkiau į festivalį - Cumbre Tajin, kur senosios tradicijos, muzika ir kultūra susipina į vieną. Šįkart ne vien tik su kuprinės kompanija. Įtikinau naująją kambariokę leistis į nuotykį su manim. Įsiprašėm į studenčiokų nuomojamą autobusą, kad kelionė pigesnė būtų. Penktadienio naktį, iš baro grįžusios į namus, pusiau sąmoningai susikrovėm kuprines ir į kelią!
Atvykom saugiai, po 6 ilgų pusiau miegotų valandų, palaukėm eilėj ilgokai nusipirkt bilietus, pasistatėm palapinę CS stovyklavietėj, nusimetėm kuprines, pavalgėm, palaukėm kitoj eilėj prie įėjimo gausiai vingiuojančioj... Ir pamatėm viską ką norėjom pamatyt - amatai, dirbtuvės, muzika, šokiai, teatras... Ir vakare koncertas didžiojoj scenoj - rokavas toks, su division minuscula, los daniels (šita daina biplan'us primena), žiūpsnis funk'o su pila seca ir pasigardžiavimui... CAIFANES! Kas mano supratimu yra Foje atitikmuo Meksikoj. Visi žino visas dainas, pasigirdus pirmiems akordams minia jau užsivedus, visi pasiruošę dainuot. Gerai buvo! Man patiko labai. Mėgstu festivalių atmosferą. Norėjos pasilikt ilgiau, bet patingėjau ieškot transporto pirmadieniui, o ir šiaip... taupau gi!
CS stovyklauja!
Caifanes užvedinėja minią.
Sekmadienio ryte aplankėm Tajin piramides ir paplūdimį be paplūdimio pakeliui namo. Grįžus tiesiai į lovą ir pirmadienį atsibudau laiminga ir beveik visai pailsėjus.
Tajin.
Ši savaitė vėl pilna chaoso ir veiksmų. Renginiai ir egzaminai mokykloj, sporto klubas ir kasdienis gyvenimas gatvėj... Draugystė auganti į kažką daugiau. Namų krizė su viena pamišusia kambarioke, su kuria sutariam labai gerai, kad ir nesuprantam viena kitos, ir mūsų ragana, kuri užsimanė taisykles namie įvest - jokio alkoholio, jokių draugų po 10 vakaro, jokių indų kriauklėj, jokios garsios muzikos, blah blah!!!! Dėl to gyvenu gatvėj, svečių taisyklę ignoruoju su drąsiais draugais, o neplautus indus laikau savo kambary, kad nieks nesusektų. Galvoju ieškot kito būsto, tik kad yra komplikacijų. Kol pamišusioji kambariokė nesikrausto lauk, tol galiu gyvent dar. Dviese saugiau.
Tai tiek.
Linkėjimai!
penktadienis, kovo 23, 2012
ketvirtadienis, kovo 01, 2012
užgavėnės paplūdimy
Užpernai užgavėnes pasitikom braidydami po gilų sniegą, ragaudami karštą alų ir trypdami polkutę Rumšiškėse. Vėliau klausydami kelionių istorijų Yurtoj ir prakaituodami saunoj, šildydamiesi prie židinio ir dalydamiesi istorijom... Nostalgija.
Pernai užgavėnių kaip ir nebuvo. Nepamenu, kad būčiau blynus valgius ar polkutę šokus. O ir visus Šveicarijos karnavalus maždaug tuo metu vykstančius pražiopsojau...
Šiemet nepraleidau progos sudalyvaut pačiam griausmingiausiam, jei ne visos Meksikos, tai bent rytų pakrantės, karnavale - carnaval de Veracruz! Daug ir skambiai reklamuota savaitės fiesta. O kur dar visos kalbos!
Savo stiliuj įsimečiau šorčiukus, dantų šepetėlį, pinigų, pasą ir maudymkę į kuprinę ir penktadienį beveik iškart po pamokų sėdau į autobusą. Aš ir kuprinė. Meksikoj taip keliauju. Kad vienai nuobodu nebūtų visad pasiskelbiu per CS kur važiuoju ir ką planuoju. 19 kartų iš 20 randu geros kompanijos. Iš autobuso beveik tiesiai į klubą, su porele belgų, savo host'u ir daugų draugais. Kaip ir turi būt. Mano pirmas kartas klube Meksikoj! Iš pradžių baisiai nuobodu, brangu ir snobiška viskas atrodė, bet užsimetus bacardžio akinius vaizdas pasitaisė ir visai gerai, pamenu, pasiautėm. Iki paryčių.
Šeštadienį nepražiopsojom parado. Tiesa sakant, po šitiek reklamos, tikėjaus kažko daugiau. Nebuvo nei kostiumai labai įspūdingi, nei muzika, nei choreografija. Ir kas labiausiai nuvylė, kad neleidžia žmonėms įsiliet į paradą, gali stebėt iš už tvorelės, jei vietas nusipirkai, ir alaus akinius tamsint. Sako, viskas dėl saugumo, nors aš tai jokių incidentų nemačiau. Ir dar tikėjaus, kad po parado visi liks gatvėse toliau švęst. Bet kad ne... Visi į klubus ir plotus išsislapstė.
Sekmadienį kaip ir dera sekmadieniais, tingiai atsikėlėm, papusryčiavom su mūsų host'o šeima, kuri, beje, mus labai labai svetingai pasitiko. Tu casa es mi casa (mano namai - tavo namai) Meksikoj nėra tik šiaip tušti žodžiai. Tikėjaus dieną praleist paplūdimy, bet ir Meksikoj pasitaiko blogo oro, tai teko paplūdimį iškeist į senamiestį. Pasitrainiojom kelias valandas po miestą, sutikom naujų draugų, pabimbinėjom iki kol laikas sėst į autobusą atėjo ir tiek.
Neišpildė karnavalas mano lūkesčių bet vis tiek labai geras savaitgalis buvo! Moralas toks.
Pernai užgavėnių kaip ir nebuvo. Nepamenu, kad būčiau blynus valgius ar polkutę šokus. O ir visus Šveicarijos karnavalus maždaug tuo metu vykstančius pražiopsojau...
Šiemet nepraleidau progos sudalyvaut pačiam griausmingiausiam, jei ne visos Meksikos, tai bent rytų pakrantės, karnavale - carnaval de Veracruz! Daug ir skambiai reklamuota savaitės fiesta. O kur dar visos kalbos!
Savo stiliuj įsimečiau šorčiukus, dantų šepetėlį, pinigų, pasą ir maudymkę į kuprinę ir penktadienį beveik iškart po pamokų sėdau į autobusą. Aš ir kuprinė. Meksikoj taip keliauju. Kad vienai nuobodu nebūtų visad pasiskelbiu per CS kur važiuoju ir ką planuoju. 19 kartų iš 20 randu geros kompanijos. Iš autobuso beveik tiesiai į klubą, su porele belgų, savo host'u ir daugų draugais. Kaip ir turi būt. Mano pirmas kartas klube Meksikoj! Iš pradžių baisiai nuobodu, brangu ir snobiška viskas atrodė, bet užsimetus bacardžio akinius vaizdas pasitaisė ir visai gerai, pamenu, pasiautėm. Iki paryčių.
Šeštadienį nepražiopsojom parado. Tiesa sakant, po šitiek reklamos, tikėjaus kažko daugiau. Nebuvo nei kostiumai labai įspūdingi, nei muzika, nei choreografija. Ir kas labiausiai nuvylė, kad neleidžia žmonėms įsiliet į paradą, gali stebėt iš už tvorelės, jei vietas nusipirkai, ir alaus akinius tamsint. Sako, viskas dėl saugumo, nors aš tai jokių incidentų nemačiau. Ir dar tikėjaus, kad po parado visi liks gatvėse toliau švęst. Bet kad ne... Visi į klubus ir plotus išsislapstė.
Sekmadienį kaip ir dera sekmadieniais, tingiai atsikėlėm, papusryčiavom su mūsų host'o šeima, kuri, beje, mus labai labai svetingai pasitiko. Tu casa es mi casa (mano namai - tavo namai) Meksikoj nėra tik šiaip tušti žodžiai. Tikėjaus dieną praleist paplūdimy, bet ir Meksikoj pasitaiko blogo oro, tai teko paplūdimį iškeist į senamiestį. Pasitrainiojom kelias valandas po miestą, sutikom naujų draugų, pabimbinėjom iki kol laikas sėst į autobusą atėjo ir tiek.
Neišpildė karnavalas mano lūkesčių bet vis tiek labai geras savaitgalis buvo! Moralas toks.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)