prieš pasitinkant

Kiek save pamenu.. Ne, gal per stipriai pasakyta. Bet bent jau kokius pastaruosius 5 metus gruodžio pabaigoj arba laikotarpy tarp Kalėdų ir Naujų Metų pradžios mane apima isterija. Maždaug: su kuo?! kur?! kaip?! ar tai tikrai tai?! ar bus smagu?! koks atsarginis variantas?! nenoriu! nieko nenoriu!! Man atrodo, kad tam startą duoda iš maždaug penkto žmogaus dar prieš Kalėdas išgirstas klausimas: tai kur Naujus sutiksi? Tyliai paurzgi, pasišiauši, kad Nauji apskritai yra kvaila ir komercinė šventė, o tyliai sau toliau panikuoji. Ir visiškai be reikalo. Nes galiausiai viskas šauniai išsisprendžia.
Be panikos, kad ir vėl tavo šventė gali būt ne tokia SUPER kaip kitų, dar būna toks keistas jausmas (manau, irgi panika, tik ne tokia isteriška), kad neišvengiamai artėja tas RYTOJ, nuo kurio ketinau pradėt laikytis dietos, dažniau šypsotis, mažiau skųstis, daugiau pasakot mamai, dažniau apkabint tuos, kuriuos myliu, pagaliau išmokt ko nors naudingo ir dar padaryt kažką TOKIO, apie ką galėčiau garsiai pasigirt. Kasmet tas pats. Šiemet, beje, irgi ruošiu sau tokį pažadų rinkinuką. Šįkart išdėliosiu jį ant popieriaus ir padėsiu į nuotraukų albumą/knygą/prisiminimų dėžutę kad jie niekur nedingtų. Pripažinkim, mano atmintis tikrai ne puiki. ;) O po metų išsitrauksiu ir pažiūrėsiu ar bent mažą dalį to išpildžiau. Va taip.

Žiūrint atgal, o tiksliau - į 2008 (jau beveik praeitų) metų kalendorių...
Nauji Briusely. Mano pirmoji kelionė į Europą! Tuo pačiu ir dar keli pirmi kartai, apie kuriuos istorija tegul viešai nekalba. ;D Sausį sesija. Ir 4 ar 5 dienų avantiūra Jungtinėj Karalystėj.. :) Tada būna vasaris su komercine širdelių švente, per kurią mane aplinka tiesiog verčia blogai jaustis. Paskui atostogos. Kokios nors užgavėnės ir pasičiuožinėjimai nuo kalniuko. Henrikos gimtadienis. Per kurį būnu bloga. Pavasaris ir maži įsimylėjimai, nuo kurių taip smagu, kad net pačiai truputį nejauku. Žygio žygis Dovilės gimtadienio proga. Sesija, kurią taip šauniai užbaigia mano gimtadienis. Po kurio suprantu, kad mano draugai nepaprastai atkaklūs. Aš šitaip bjauriai elgiuos, o mane vis tiek mėgsta ir krečia staigmenas. Tiktai malonias. Paskui atostogos namie. Vasara, pirmos braškės ir palydėtuvės su 'už ką mes mylim ernestuką', laužu ir ... Tada 2 mėnesiai nešvarių indų, nevalytų vonių, neklotų lovų ir 'kaip sunkiai dirbam, kaip mažai moka'. Draugystės išbandymai. Ir supratimas, kad reikia draugą tūrėti. Visada reikia draugo. Ir vėl atostogos. Dirbtiniai nuotykiai Floridoj, paplūdimys, NYC, Varšuva, namai. Gera grįžt namo. Tada dar truputis atostogų ir įspūdžių Stambule, kur manim per gerai rūpinosi. Keletas mėnesių rutinos, kuriuos bandėm sklaidyt šokių pamokom, kinu, vairavimo pamokom, kalbų pamokom, knygom, muzika, filmais, susitikimais, kelionėm ir aistros paieškom... O tada jau prieškalėdis šurmulys, šventės, atostogos. Baigės. Prabėgo. Tilpo į vos daugiau nei 20 neilgų sakinių.
Išvada: apibendrinus gautus rezultatus, įvertinus paklaidas bei žmogiškąjį faktorių rezultatai sutapo su lūkesčiais. :)
Nes: draugų nepraradau, o atradau; keliavau; išmokau šio to naujo ar bent pradėjau; truputį mylėjau; nemažai džiaugiausi; supratau/atradau/prisiminiau daug svarbių dalykų; iš naujo įvertinau draugystės, namų, šeimos svarbą... Negaliu sakyt, kad nebuvo dienų, kai net kaukimas sėdint ant stogo nepadėdavo, o pagalvė gaudavo dozę ašarų, bet ir tai reikalinga, kad atrastum ir suprastum.

Paskutinis labanakt* šiemet. (:

mėgstu kalėdas!

Aš vis tiek manau, kad Kalėdos yra geriausia metų šventė. Geresnė net už gimtadienį! :)
Nors kiekvienais metais truputį keikiu visas žiemos šventes, nes kartu su jomis ateina egzaminai ir dovanų pirkimo karštinė, bet kai lieka tik kokia savaitė iki Kalėdų, apima ta gera gera šventinė dvasia. Ir tada pagalvoju apie visus, kurie man buvo geri per metus, nupaišau vieną antrą atviruką ir supakuoju kad ir smulkias, bet tikrai nuoširdžias dovanėles. Nes man patinka ne tik gaut, bet ir dovanot. Ypač smagu ką nors nustebint! (:
Ir dar man patinka prieš Kalėdas ypatingai stipriai apimantis namų ilgesys. Nes jis toks gerietiškas. Visai neskauda tada ilgėtis, nes žinai, kad jau tuoj tuoj... Tuoj būsi namie ir tavęs ten lauks vien patys geriausi, jaukiausi, šilčiausi ir mieliausi dalykai.
O Kalėdų rytas yra išvis pati ypatingiausia diena. Kai ryte tave pažadina mažos rankelės ir vaikiškas balsas: einam, einam Kalėdų senelio dovanų! Ir tada visi išpakuojam dovanas ir kartu pusryčiaujam. Pasiutusiai gera.
Tai va... ;)

Aš linkiu, kad jūsų šventės būtų šiltos ir jaukios. Myl*