Šiandien buvo labai bloga diena. Viena iš tų, kai pabundi ir žinai, kad geriau nė nesikelt iš lovos, nes kad ir ką atsikėlus darysiu bus tik blogiau. Pramiegojau paskaitas, neišsimiegojau, lijo, neturėjau skėčio, LKS nevykdo jokių projektų, nepadėjau ratui (nors žadėjau), organizmas ir toliau atmetinėjo vaisius, loterijoj pralošiau litą, bomžas taip pasmirdino troleibusą, kad teko išlipt, prisvilo kiaušinienė, sušalo kojos, baisiai norėjosi miego, įsiskaudo galva ir dėjosi kiti panašaus blogumo dalykai. O dar tie laboratoriniai, kuriuose nieko nesuprantu, o atsiskaityt vis tiek reiks.. Siaubas gi!
O paskui, kai visa pikta ir gyvenimo neteisybėm besiskundžianti nuėjau į šokius viskas ėmė gerėt. Nesustabdomai!;) Šokt sekėsi, kukurūzai neprisvilo ir braškės buvo tinkamo saldumo, sužinojau, kad laimėjau pakvietimą į Ericos ir Jurgio koncertą ir kad planuojamas b2g kompanijos meet'as. Tada prisiminiau, kad ir per dieną buvo gerų dalykėlių: gavau keletą mielų apkabinimų, nepažįstama mergaitė man šypsojo, loterijoj laimėjau 3 litus, o mielas berniukas mirktelėjo... Ir net saulė kartą švystelėjo spindulį. :)
Tai va ir sakau, gerai, kai pagerėja! ;) Tai kas kad dabar man vis tiek reikės sėst prie laborų ir bandyt išlaužt neišlaužiamą, ruoštis kontroliniam ir keikt save ir visus. Miegot, aišku, nueisiu paryčiais, nes kol kas dar nieko nepradėjau daryt. Vietoj to, postinu čia, tada plausiu indus, tada žiūrėsiu "draugus", tada dar kokį velnią... o ryt atsikelsiu pikta. Bet nepirmas kartas (ko gero, ir nepaskutinis) - ištempsiu!
ketvirtadienis, spalio 23, 2008
šeštadienis, spalio 18, 2008
pirmadienis, spalio 13, 2008
varlės princais nevirsta
sako: :O
sako: nu jo
sako: kazi ar rasi meile isvis 8-)
sako: kaip manai? :O
sako: t.y. ar isvis tau reik jos ar ne?:))
Dar nenusprendžiau.
Bet močiute, kuri kepa sausainius, būt norėsiu.
sako: nu jo
sako: kazi ar rasi meile isvis 8-)
sako: kaip manai? :O
sako: t.y. ar isvis tau reik jos ar ne?:))
Dar nenusprendžiau.
Bet močiute, kuri kepa sausainius, būt norėsiu.
sekmadienis, spalio 12, 2008
tik kad per debesis saulės nematyti
Ėjom saulės pasitikt, bet atsitiko taip kad:
1) į Gedimino kalną įėjimas vis dar uždarytas;
2) nežinojom kurioj pusėj rytai, kai galiausiai užlipom į trijų kryžių kalną;
3) ir išvis per debesis tos saulės nė nesimatė =^.^=
Užtat atradom, kad:
1) Vilnius visai jaukiai ir per rūką atrodo;
2) sekmadienio rytais gali drąsiai gatvėj dainuot garsiai, niekas dėl to nesipiktins ir nešnairuos kreivai (tiesiog nėra žmonių, kurie galėtų tai daryt!);
3) gali net šokt gatvėj, pakeliui namo (arba iš namų);
4) gali rast 20lt ir pasivaišint save ir draugą saldžiais pusryčiais;
5) toks rytas puikiai nuteikia tave sekmadieniui!
Todėl, kol Vilnius dar rudeniškai auksinis, o ne pilkai purvinas, siūlau visiems eit saulės pasitikt senamiesty sekmadienio rytą. Tai kas kad per debesis jos nematyti! =^.^=
Vos nepamiršau svarbiausio: Ačiū Skaistukui, kad pasirašo tokiom idėjom!;*
1) į Gedimino kalną įėjimas vis dar uždarytas;
2) nežinojom kurioj pusėj rytai, kai galiausiai užlipom į trijų kryžių kalną;
3) ir išvis per debesis tos saulės nė nesimatė =^.^=
Užtat atradom, kad:
1) Vilnius visai jaukiai ir per rūką atrodo;
2) sekmadienio rytais gali drąsiai gatvėj dainuot garsiai, niekas dėl to nesipiktins ir nešnairuos kreivai (tiesiog nėra žmonių, kurie galėtų tai daryt!);
3) gali net šokt gatvėj, pakeliui namo (arba iš namų);
4) gali rast 20lt ir pasivaišint save ir draugą saldžiais pusryčiais;
5) toks rytas puikiai nuteikia tave sekmadieniui!
Todėl, kol Vilnius dar rudeniškai auksinis, o ne pilkai purvinas, siūlau visiems eit saulės pasitikt senamiesty sekmadienio rytą. Tai kas kad per debesis jos nematyti! =^.^=
Vos nepamiršau svarbiausio: Ačiū Skaistukui, kad pasirašo tokiom idėjom!;*
penktadienis, spalio 10, 2008
kažkur vėl skrenda lėktuvai
Aš girdėjau juos kylančius. Ir tada praskrendančius. Garsiai.
Bet iš tikro tai aš ne apie tai. ;)
Gal nuo šokolado užsiprogramuot ir nepavyko (god damn it, aš - priklausoma!), bet šiaip labai aišku, kad viskas priklauso nuo požiūrio ir nusiteikimo. Todėl, kai ryte pramiegojus ir nepasiruošus ėjau į lengvai radioaktyvią laboratoriją, sakiau sau, kad praslysiu, nes šiandien gera diena ir turi man pasisekt. Ir ką jūs manot? Lengvai! Kaip koks ungurys.
Ir nesvarbu, kad nėjom lapų rinkt.
Vis tiek kiekvienoj dienoj yra nors vienas mažutėlytis dalykėlis, kuris sukelia teigiamą emociją. Tai ir išlaikyk ją. ;) Girdi, Vytai? Čia tau. Daugiau per mano 'išsitaškymo' laiką nesėdėk susiraukęs.
O kai tą gerą emociją išlaikęs šypsosies ir visi klausinės, kas tokio gero tau nutiko, nepasiduok šantažui - šypsokis toliau ir nesakyk. Tegul susipranta patys.
Linkėjimai iš ten, kur pro šalį kartais skrenda lėktuvai. :)
Bet iš tikro tai aš ne apie tai. ;)
Gal nuo šokolado užsiprogramuot ir nepavyko (god damn it, aš - priklausoma!), bet šiaip labai aišku, kad viskas priklauso nuo požiūrio ir nusiteikimo. Todėl, kai ryte pramiegojus ir nepasiruošus ėjau į lengvai radioaktyvią laboratoriją, sakiau sau, kad praslysiu, nes šiandien gera diena ir turi man pasisekt. Ir ką jūs manot? Lengvai! Kaip koks ungurys.
Ir nesvarbu, kad nėjom lapų rinkt.
Vis tiek kiekvienoj dienoj yra nors vienas mažutėlytis dalykėlis, kuris sukelia teigiamą emociją. Tai ir išlaikyk ją. ;) Girdi, Vytai? Čia tau. Daugiau per mano 'išsitaškymo' laiką nesėdėk susiraukęs.
O kai tą gerą emociją išlaikęs šypsosies ir visi klausinės, kas tokio gero tau nutiko, nepasiduok šantažui - šypsokis toliau ir nesakyk. Tegul susipranta patys.
Linkėjimai iš ten, kur pro šalį kartais skrenda lėktuvai. :)
ketvirtadienis, spalio 09, 2008
tipo šypsena
a smile = tipo šypsena.
bet...
the smile = konkrečiai šypsena!
kol kas mano 'einu sau ir šypsau' šypsena tėra tik tipo šypsena. bet padarysiu aš iš jos konkrečiai šypseną. ir tada erzinsiu visus aplinkui. lietingu oru. ;)
Konkrečios šypsenos troleibuse. Kad ir lietingu oru. ;)
bet...
the smile = konkrečiai šypsena!
kol kas mano 'einu sau ir šypsau' šypsena tėra tik tipo šypsena. bet padarysiu aš iš jos konkrečiai šypseną. ir tada erzinsiu visus aplinkui. lietingu oru. ;)
Konkrečios šypsenos troleibuse. Kad ir lietingu oru. ;)
trečiadienis, spalio 08, 2008
(motyvacinis) laiškas sau
Sako Henrika: ar jau parašei motyvacinį laišką?
Sakau: ne, man ne laiško, man CV reikia.
O ji: laišką sau. Motyvacinį.
Oho!
Kai rašai motyvacinį laišką pretenduodamas į kokią nors darbo poziciją, tai viskas lyg ir aišku, turi argumentuotai atsakyt darbdaviui į klausimą 'kodėl turėčiau tave priimt?'. O į kokį klausimą ir kokiais argumentais atsakinėt, kai rašai laišką sau? Motyvacinį laišką sau. (Terapijos dalis, sako Henrika.) Ir kokių čia man motyvų sau suteikt reikia? Priverčiančių atsikelt kiekvieną mielą rytą? O gal nuteikiančių šypsotis? Arba... Gal tokių, kurie skatintų po truputį artėt prie tikslo? Tik kad tikslo dar nesu numačius. Nei mažų norų, kurie paskui susidėtų į besipildančią svajonę. Ir mano didysis noras 'gražaus ir paprasto gyvenimo' labai jau nedetalizuotas, besikeičiantis ir kartais įtraukia visai nepaprastų dalykų.
Man reikia gyvenimo plano. Jau seniai sakiau. Tegul dar ir ne gyvenimo, o pusmečio, mėnesio, savaitės. Bent rytojaus. Nors ne, aš žinau, ką veiksiu ryt. Tik nežinau kodėl. Eisiu į paskaitas. Gal klausysiu. Gal net ką nors užsirašysiu. Nors tikriausiai ne. Nedomina. Tikrai mano laiške nebus jokios motyvacijos susijusios su studijom. Nepatinka ir nedomina. Deja deja. Bet pusiaukelėj gi nemesi? Mėgstu eit paprastesniu keliu, kad ir dantis sukandus - baigsiu aš tą univerą.
Ką dar darysiu? Gal pakviesiu ką nors kavos/arbatos/į kiną. Nes nenoriu būt viena. Nes kai esu viena, tai galvoje tenka šnekėtis su pačia savim. Arba va taip rašyt laiškus sau...
Sau. Motyvacinis.
Teoriškai tai aš žinau, ką man daryt, kad mano dienos būtų užimtos (ir galvot nereiktų). Galiu ne tik į kiną vaikščiot, bet ir į parodas, koncertus, spektaklius. Skaityt galiu. Popsą arba klasikus. Mokytis kalbų galiu. (Kažin ar tai, kad išsitraukiau rusų kalbos gramatikos lenteles ir pasidėjau ant stalo, jau žingsnis į priekį?) Kalbų mokytis ne tik galiu, bet lyg ir noriu. Sakau 'lyg ir', nes kol kas nesimokau. Kažkas yra didesnis už norą. Ir jau tikrai nelogiška būtų kaltint aplinkybes. Gal mano priešas tinginys? Sportuot galėčiau. Susigalvot kokį nors būrelį, nuo šokio iki keramikos. Bet va... Visada turiu pasiteisinimą tam, kad baigčiau nepradėjus arba mesčiau po pirmo karto. Kažkaip va neteikia pasitenkinimo, nors tu ką. Nebent vienkartinį. Kartais su sąžinės priekaištais po to.
Toptelėjo: aš pasidariau priklausoma nuo žmonių, kurie aplink mane ir su kuriais tiek daug laiko praleisdavau. Tik va dabar jie visi sau susigalvojo gyvenimus ir būna savo gyvenimais užsiėmę, o aš likau. Be savo gyvenimo ir su piktumu.
Mąstant konstruktyviai: man tiesiog irgi reikia susigalvot gyvenimą. PAPRASTA. ne? Planą dienai, savaitei, mėnesiui. Juk jau žinau, ką veiksiu ryt.
Noriu:
Rast sau pusės etato darbą;
Išmokt susikalbėt rusiškai;
Tada išmokt ispanų kalbą;
Nuvažiuot į Nidą;
Nutranzuot į Daniją (tikiuos, mama neskaito šito! ;));
Nusimegzt šaliką;
Pasivaikščiot Rygos senamiesčiu;
Pakviest kavos žavų vaikiną (gerai gerai, čia šitas iš romantiškos knygos, neužskaitom);
Su Draugu pabėgiot čežančiais rudeniniais lapais;
Gaut teises (reiškia pasimokyt teorijos, išlaikyt egzą, pabandyt vairuot, išlaikyt egzą);..
Šią minutę daugiau nežinau.
Šypsausi. Reiškia, kad ir koks nevykęs mano nemotyvuojantis motyvacinis laiškas sau būtų buvęs, jį rašant/skaitant moralė pakilo. ;)
Mano blogasis aš, kuris parašė laiško pradžią, sako: kažin kiek ilgam?
Bet aš sakau: geriau bent trumpam negu išvis 0.
Sakau: ne, man ne laiško, man CV reikia.
O ji: laišką sau. Motyvacinį.
Oho!
Kai rašai motyvacinį laišką pretenduodamas į kokią nors darbo poziciją, tai viskas lyg ir aišku, turi argumentuotai atsakyt darbdaviui į klausimą 'kodėl turėčiau tave priimt?'. O į kokį klausimą ir kokiais argumentais atsakinėt, kai rašai laišką sau? Motyvacinį laišką sau. (Terapijos dalis, sako Henrika.) Ir kokių čia man motyvų sau suteikt reikia? Priverčiančių atsikelt kiekvieną mielą rytą? O gal nuteikiančių šypsotis? Arba... Gal tokių, kurie skatintų po truputį artėt prie tikslo? Tik kad tikslo dar nesu numačius. Nei mažų norų, kurie paskui susidėtų į besipildančią svajonę. Ir mano didysis noras 'gražaus ir paprasto gyvenimo' labai jau nedetalizuotas, besikeičiantis ir kartais įtraukia visai nepaprastų dalykų.
Man reikia gyvenimo plano. Jau seniai sakiau. Tegul dar ir ne gyvenimo, o pusmečio, mėnesio, savaitės. Bent rytojaus. Nors ne, aš žinau, ką veiksiu ryt. Tik nežinau kodėl. Eisiu į paskaitas. Gal klausysiu. Gal net ką nors užsirašysiu. Nors tikriausiai ne. Nedomina. Tikrai mano laiške nebus jokios motyvacijos susijusios su studijom. Nepatinka ir nedomina. Deja deja. Bet pusiaukelėj gi nemesi? Mėgstu eit paprastesniu keliu, kad ir dantis sukandus - baigsiu aš tą univerą.
Ką dar darysiu? Gal pakviesiu ką nors kavos/arbatos/į kiną. Nes nenoriu būt viena. Nes kai esu viena, tai galvoje tenka šnekėtis su pačia savim. Arba va taip rašyt laiškus sau...
Sau. Motyvacinis.
Teoriškai tai aš žinau, ką man daryt, kad mano dienos būtų užimtos (ir galvot nereiktų). Galiu ne tik į kiną vaikščiot, bet ir į parodas, koncertus, spektaklius. Skaityt galiu. Popsą arba klasikus. Mokytis kalbų galiu. (Kažin ar tai, kad išsitraukiau rusų kalbos gramatikos lenteles ir pasidėjau ant stalo, jau žingsnis į priekį?) Kalbų mokytis ne tik galiu, bet lyg ir noriu. Sakau 'lyg ir', nes kol kas nesimokau. Kažkas yra didesnis už norą. Ir jau tikrai nelogiška būtų kaltint aplinkybes. Gal mano priešas tinginys? Sportuot galėčiau. Susigalvot kokį nors būrelį, nuo šokio iki keramikos. Bet va... Visada turiu pasiteisinimą tam, kad baigčiau nepradėjus arba mesčiau po pirmo karto. Kažkaip va neteikia pasitenkinimo, nors tu ką. Nebent vienkartinį. Kartais su sąžinės priekaištais po to.
Toptelėjo: aš pasidariau priklausoma nuo žmonių, kurie aplink mane ir su kuriais tiek daug laiko praleisdavau. Tik va dabar jie visi sau susigalvojo gyvenimus ir būna savo gyvenimais užsiėmę, o aš likau. Be savo gyvenimo ir su piktumu.
Mąstant konstruktyviai: man tiesiog irgi reikia susigalvot gyvenimą. PAPRASTA. ne? Planą dienai, savaitei, mėnesiui. Juk jau žinau, ką veiksiu ryt.
Noriu:
Rast sau pusės etato darbą;
Išmokt susikalbėt rusiškai;
Tada išmokt ispanų kalbą;
Nuvažiuot į Nidą;
Nutranzuot į Daniją (tikiuos, mama neskaito šito! ;));
Nusimegzt šaliką;
Pasivaikščiot Rygos senamiesčiu;
Pakviest kavos žavų vaikiną (gerai gerai, čia šitas iš romantiškos knygos, neužskaitom);
Su Draugu pabėgiot čežančiais rudeniniais lapais;
Gaut teises (reiškia pasimokyt teorijos, išlaikyt egzą, pabandyt vairuot, išlaikyt egzą);..
Šią minutę daugiau nežinau.
Šypsausi. Reiškia, kad ir koks nevykęs mano nemotyvuojantis motyvacinis laiškas sau būtų buvęs, jį rašant/skaitant moralė pakilo. ;)
Mano blogasis aš, kuris parašė laiško pradžią, sako: kažin kiek ilgam?
Bet aš sakau: geriau bent trumpam negu išvis 0.
asmeninė šokolado dieta
Pusryčiams: aviečių uogienė;
Priešpiečiams: "bounty" + kava su cukrum ir šokoladu;
Pietums: "Princas" + kava su cukrum ir dar šokolado;
Pavakariams: Sundae su karameliniu užpilu;
Vakarienei: medaus, aviečių arbatos ir dar daugiau šokolado.
Būsite tokie sveiki ir žvalūs kaip aš!
Ir gerai nusiteikę!
Ir sulieknėsite dar prieš pirmam sniegui iškrentant ant Lietuvos!
Woohoo!
Priešpiečiams: "bounty" + kava su cukrum ir šokoladu;
Pietums: "Princas" + kava su cukrum ir dar šokolado;
Pavakariams: Sundae su karameliniu užpilu;
Vakarienei: medaus, aviečių arbatos ir dar daugiau šokolado.
Būsite tokie sveiki ir žvalūs kaip aš!
Ir gerai nusiteikę!
Ir sulieknėsite dar prieš pirmam sniegui iškrentant ant Lietuvos!
Woohoo!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)