Tiek daug gerų įspūdžių susikaupė per ilgąjį savaitgalį, kad tiesiog turiu išpasakot juos tiems kam rūpi ir kam nelabai. :)
Atsitiko taip, kad tiek penktadienio, tiek šeštadienio naktys praleidžiamos Havanoj. Su skirtingais draugais, bet ta pačia muzika. Nieko ypatingo.
Na o bet tačiau sekmadienį... prasideda Užgavėnių maratonas su CS kompanija! Iš pradžių dar dvejoju, važiuot ten ar namučiu, bet nusprendžiu, kad jei noriu būt Vilniaus CS ambasadore, tai reikia dalyvaut ir mokytis! :)
Tad pusiau išsimiegojus, šoku iš lovos 8 ryto, paskubom susipakuoju daiktus, kaip paskui paaiškėjo visai ne tuos, kurių prireikia, ir nuriedu iki surinkimo punkto. Iš 5 ekipažo narių pažįstu tik Edvardą ir iš matymo Birutę, bet kelionės metu susipažįstam iki tokio lygio, kad dar Yurtos nepasiekus jau žinau, kas kuo apsirengęs miega. :) Rumšiškėse susitinkam su Kauno CS'eriais. Šventė tradicinė: maistas, gėrimai, žaidimai, šokiai... Pirmą kartą ragauju karšto alaus su medum, pašokinėjam rateliu aplink neegzistuojančią meškutę, sudalyvaujam didžiausiam sniego mūšy (po kuriuo nieko nesurenka ir neišveža policija), kol laukiam Morės galo ir pajudam link kito kelionės punkto - Yurtos.
Yurtą pasiekti žiemos metu pasirodo yra tikras išbandymas - mašiną kelis šimtus metrų stumiam į kalniuką, kol Dainius, atbėgęs su kastuvu, valo sniegą nuo kelio. Ir visiems smagu! Atvykstam pirmieji, gaunam geriausias lovas šilčiausiam kambary, vakarieniaujam. Sulaukiam dar keleto žmonių. Prasideda pašnekesiai prie židinio, su puodeliais kavos/arbatos/kt rankose. Jauku. Po kelių valandų įkaista pirtis, kurios taisyklės iš pradžių mane nugąsdina, bet vis tiek neatsispiriu pagundai po dienos lauke pasikaitint. Ir pasitrint sniegu, nes vandens nėra. Ach! Tada pažiūrim filmą, ir paryčiais išmainom židinio šilumą, į lovas ir miegą.
Rytą pavyksta pabust paskutinei. Spėju tik išgert kavos ir išeinam į "privalomą" rytinį žygį po apylinkes. Linas - fantastiškas gidas - veda visada trumpiausiu keliu, kas iš tikro reiškia kažkur per pusnis su pavingiavimais, vis žada, kad jau tuoj išeisim į gerą kelią ir kas 3 km gręžia iš kojinių sojų padažą. Galutinai pribaigiu savo mylimiausius žieminius batus ir iki užpakalio sušlampu savo vienintelius atsivežtus džinsus, bet vis tiek tos keturios klampojimo per pusnis valandos neprailgsta. Baisiai smagu buvo! Tiesa, pakeliui pametam du žmones, bet grįžę randam besišildančius prie židinio. Mano ekipažas išvažiuoja atgal į Vilnių, aš nusprendžiu likt, nes baisiai jauku prie to židinio sėdėt buvo. :)
Vakarop susirenka žmonės paklausyt ir pamatyt pristatymo apie Siriją ir Libaną iš pirmų lūpų. Tiek daug, kad pasiekiama rekordinė temperatūra Yurtoj - 19! Tada pirtis, dar karštesnė ir drėgnesnė. Taip noriu į pirtį, kad praleidžiu pristatymą apie Kubą. :( Vėliau visuotinė sumaištis, kai šneka bet kas su bet kuo. Dar šarados ir šokiai. Ir vėl baisiai smagu! Ir jauku taip labai. Užsisėdžiu iki 5 ryto.
Pabundu, kai dauguma, jau išsiskirstę. Atsisveikinam. Papusryčiaujam. Paulius išsitraukia gitarą, užkimusių balsų likučiais traukiam visas dainas pro šalį ir vis tiek visiems gerai. :) Antradienio planas A kelionei atgal į Vilnių - važiuot su Sam, bet neužsiveda jo mašina, tad po ilgų bandymų atgaivint akumuliatorių, galiausiai išvažiuojam su Lina, o Sam lieka laukt pagalbos.
Ilgajam savaitgaliui besibaigiant daraus apsėsta noro suvalgyt bent vieną blyną. Taip reikia! :) Randu kas padės man juos kept ir valgyt. Ir po blynų iškart į lovą. Aštuntą vakaro jau miegu.
Kažkur turėtų būt nuotraukų. Bet pati savo Nikon'o nesivežiau, tai gausiu dabar laukt kol kas nors kur nors ką nors papostins. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą