Kaip dauguma mano kelionių šita irgi buvo visiškai spontaniška. Einam sau vieną vakarą tryse (Alfonso, Eren ir aš) su buteliu vyno į vietinį erasmus vakarėlį ir kažkur tarp Place du Mollard ir Parc des Bastions Alfonso visus įtikina, kad reikia Naujuosius kartu pasitikt. Ne Ženevoj, nes jis išvažiuoja atgal į Italiją, bet ir ne Italijoj - nuobodu. Kodėl ne Ispanijoj? Barselonoj! Tarragonoj!! Abigail gyvena Tarragonoj! Nuspręsta! Ir taip nusiperkam bilietus spontaniškai. Pabandom įtikint daugiau draugų ir pažįstamų, kad su mumis važiuotų, bet tik Baptiste pasiduoda. Imam! Ir gerai, kad ėmėm, nes Baptiste suorganizavo mums butą Barselonoj! :)
Gruodžio 28 - kelionės dieną - pabundu ir sninga! Neįsivaizduojama panika! Visą dieną (skrydis tik vakare) tikrinau Ženevos oro uosto informaciją: ar vis dar skrenda lėktuvai?! Skrido! Truputį pavėluotai, bet skridom ir mes. Iš oro uostą į mūsų butą Barselonoj, kur susitinkam su Alfonso ir Baptiste ir prasideda magija bei laimingų hipių laikas (prie kurio kitą dieną prisijungia ir Abigail):
pasivaikščiojimas naktį, ieškant gotų gatvės,
stebuklinga arbata Vitamine,
la ramblos šlifavimas,
pusryčiai ir arbatėlė užsimiegojusiais veidais kartu,
pietūs apsilaižant pirštus pollo rico kartu,
daug juoko ir nuolatinė šypsena,
dalijimasis viskuo,
šokiai, muzika ir dainos,
dantų valymosi vakarėliai,
kažkieno išmestų kasečių ir plokštelių klausymas,
gatvės aktoriai ir muzika, gyvenimas gatvėj,
itališki ledai ispaniškai,
masažai,
miegojimas kartu ir maisto ruošimas kartu,
draugystės apyrankės.
Dvi dienas ir dvi naktis.
Trečią naktį praleidžiam Mont Ral, pas Abigail mamą, kuri vos mums atvažiavus visus susodina į savo naują ford fiest'ą ir nuveža mus į kaimelio vidury stovinčią bažnyčią, kad pabandytume pajust ten esančią energiją. Ir mes bandom. Nusiaunam batus, sustojam ant slenksčio, susikabinam rankom, užsimerkiam ir galvojam apie vieną žodį ateinantiems metams. Paskui Abigail mums išverda sriubos, o mes kolektyviai iškepam obuolių pyragą. Ir vėl kartu nueinam miegot, nustatę žadintuvą 7tai ryto, kad galėtumėm pasitikt saulę tekant. Bet nei žadintuvas, nei mama nesugebėjo mūsų išrident iš lovos. Aš gal viena akim ir mačiau kažką rausvo danguj, bet nelabai. Po pusryčių leidžiamės žemyn prie upės, kur atliekam gerus užkeikimus kitiems metams... Laiveliais sulankstyti pasižadėjimai naujiems metams nuplaukia žemyn upe, o sudegintų norų pelenais visi išsitrinam rankas. Svarbu tikėt. Ir dar visi gaunam po norų medį. Magija. Tada kalnų stiliaus paella - "Abigail, tu valgysi aliejų savo lėkštėj?" - išlaižėm ne tik lėkštes, bet ir keptuvę!
"- Žinai, ką aš manau apie vyną? Nesvarbu, koks vynas, tu tik gerk ir šok!"
Trumpas turas po Tarragoną, tortilla, čigono ranka, pica, vynas, alus, vynuogės, vidurnaktis! Gerk ir šok! Šok! Šok... Ką mes ir darėm centrinėj Tarragonos aikštėj. Su visais ir viską. O ypač tap dance! Abigail baras, mojito, alus, dar truputį šokių, hot dogai ir churros 5tą ryto. O tada visi penki nulūžtam mažytėj Abigail mašinytėj, trumpam, kol kas nors pakankamai išsiblaivys nuvažiuot iki paplūdimio. Eren pirmas neapsikenčia, važiuojam!
Sėkmingai pasiekiam Abigail butuką Cambrils, kur po arbatos pertraukėlės dar pamiegam, o tada paplūdimys ir jūra, smėlis po basom kojom, saulėlydis ir mes. Dar pietūs vieninteliam atidarytam restorane. Sraigės užkandžiams? Kodėl ne! Pasivaikščiojimas pajūriu, nuotraukos, katytė Sausis, smėlis batuose ir mėlynė ant kojos. Paskutinis dantų valymosi vakarėlis ir žadintuvas 7tai ryto.
Kava ir bandelės pusryčiams Tarragonoj laukiant traukinio. Apsikabinimai ir atsisveikinimai... Bet net jei visi būtumėm skirtingose pasaulio šalyse, magija ir užkeikimai mus visad vienys. :) Ir ta laimingo hipio šypsena, kuri atsiranda veide vos pagalvoju apie Ispaniją, Naujuosius ir visus, kurie su manim dalijosi.
Nuotraukų pamatyt galima arba facebook'e, arba (truputį mažiau)čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą