pagaliau!

Pagaliau! Pagaliau! Pagaliau! Baigės sesija!

Pagaliau galiu be sąžinės graužimo nieko neveikt! Arba veikt įvairius nenaudingus dalykus, tokius kaip tinginių darymas, pyragų kepimas, mezgimas, gulėjimas vonioj, grožinės literatūros skaitymas, laidų apie keliones žiūrėjimas ir penkmečio planų kūrimas... A-tos-to-gos! Bent savaitę.

Mėgavimas akimirkom!

sesija

iš nenoro mokytis naujų efektų išmokau!

kalėdos

Labai gera šventė!

Šiemet šiek tiek neapgalvotai pasikviečiau CS'erį namo Kūčių vakarienei ir Kalėdų rytui. Kaip man dažnai pasitaiko, pirma pakviečiau, tada pagalvojau, kad gal reikėjo šeimos atsiklaust. Vis tik, Kūčios - šeimos šventė, vakarienė pas močiutę, tradicijos ir kt. Bet kadangi mano mama yra labai naujoviška mama, o visa likus šeima stengias neatsilikt, tai viskas vyko teisingai. Baigiu užkrėst šeimą CS dvasia. Kaip giminės juokauja: tai turbūt Erika namo jau tik afrikiečio nebuvo parvežus? Nesakiau, kad buvau pakvietus vieną Kalėdoms namo, bet jis mandagiai atsisakė.

Dar šiais metais, kaip niekad, sugebėjau pramiegot rytinį dovanų išpakavimo šurmulį. Bus man nemiegot kelias naktis iš eilės prieš važiuojant namo. Tada buvo Kalėdiniai pietūs su mamos kepta antim (nes kalakutas yra per didelis paukštis!). Paskui, jau beveik tradiciškai visiems svečiams privaloma ekskursija į kryžių kalną. Per lietų. O tada, po to kai palikom CS'erį traukinių stoty, Kalėdinė vakarienė su kepta žąsim pas tetą.

Per Kalėdas reikia arba laukt svečių, arba važiuot į svečius. Taip jau susiklostė, kad buvo mūsų eilė važiuot. Tai vykom pas dėdę balandėlių, medaus ir lašinių. Dar stalo žaidimų, kurių man niekaip laimėt nesisekė.

O po Kalėdų - labai teisingas sekmadienis. Kada atsikeli popiet ir visą dieną nereikia išlįst iš pižamos.

Pastebėjau dalyką: vis dažniau tenka vaikų kambarį iškeist į suaugusių sėdėjimą prie stalo, kažin, ar čia reiškia ką nors? :)

blogi dalykai dabar, geri jau rytoj

Būna gi ir blogų dalykų prieš Kalėdas.
Sesija, pavyzdžiui.
Nežinau, kokio velnio, bet sugalvojau, kad man reikia šį pusmetį vidurkio virš 8. Jei ne dėl ko kito, tai bent dėl finansinės naudos. Vis dėlto, 520 lt tai apytiksliai lygu savaitei Ispanijoj, įskaičiuojant bilietus. Tai dabar ir verkiu, laikydama egzaminus, į kuriuos visi kiti nusispjovė.
Jau trečia savaitė ašarų. Labai liūdna. Truputį perdedu, aišku. Nes kaip gi Erika atsisakytų išeit pasilinksmint. Tai ašaros būna pertraukiamos maždaug kas trečią dieną įvairių susitikimų su CS'eriais, pagėrimų su grupiokais, vakarienių su ex, ir t.t., ir pan.

Tiesa, gerų dalykų irgi būna: po maždaug 16 valandų baigsis prieškalėdiniai egzaminai. Ir jau turiu traukinio bilietą namo! Ir bus Kalėdos namie, su šeima, tikra eglute, vynu, kepta antim ant stalo ir kitais gerais Kalėdom priklausančiais dalykais. Jė!
Galvojimas, apie gerus dalykus, padeda!

gripo prevencija

Arbata su citrina bei tabletė nuo gerklės skausmo iš ryto. Dar žieminiai botai, kad kojos daugiau nešlaptų. Tada diena, kaip visad, kol, po kokio penkto nusičiaudėjimo, vėl imuos prevencijos priemonių - snickers. Tada gera kompanija ir bokalas tamsaus čekiško alaus. Ledai, kol sulauksiu autobuso. Namie jau vėl prisimenu, kad reikia saugotis gripo, tai įkalu imbierinės-citrininės-žalios arbatos su medum. Ir gal dar gripex'o prieš miegą.
Į sveikatą!

let it snow, there're movies to see

Nykus oras puikiai pateisina norą nekišt nosies laukan, o geriau likt namie ir apgaut save kokioms 2 valandom, pažiūrint gerą (arba nelabai) filmą.

Pardaviau 4 valandas sekmadienio neholivudiniam kinui. Pirmiausia padariau savo laisvo dalyko namų darbą ir pažiūrėjau Diarios de motocicleta (Motociklininko dienoraštis). Apie Che Guevaros jaunystės kelionę per Lotynų Ameriką. Gal kiek ir dramatizuota, bet įkvepianti istorija. O tada 2 valandos Ispanijos kinui - La vida secreta de las palabras (Slaptas žodžių gyvenimas). Aš visada žaviuos tokiais filmais, kuriuose, atrodytų, nėra beveik jokio veiksmo, bet vis tiek prikausto dėmesį. Beje, režisuotas moters (kaip tik aptarėm su berniukais, kaip tai yra reta) - Isabel Coixet. Gal dėl to toks jausmingas.

O ir dar! Šiandien sužinojau gerą dalyką: kas antrą pirmadienį, pradedant nuo šiandien, 20.30 Havanoj bus rodomas vis kitas ispaniškas filmas (anglų subtitrai). Įėjimas visiškai nemokamas, tad jei kas domisi ir turi laiko - ryt rodys filmą November.

intensyvios socializacijos šeštadieniai

Tokie patys mano mėgstamiausi.

Kelintas šeštadienis iš eilės, išeinu ryte (~14.00 vietos laiku), parsirandu... kaip išeina. :)

Šiandien darėm kultūrinius mainus (cultural exchange) su Baltarusija. Tiksliau su Artsiom iš Minsko, kurį netikėtai užmatėm vakar CS Vilniaus grupės forume, jis mums (man ir Simai) patiko, tai sakom: "kodėl gi nepalaikius jam kompanijos?". Tiesa, kai išėjus laukan pamačiau, koks oras, kažkodėl tas "kodėl nepalaikius jam kompanijos?" jau neatrodė tokia šauni idėja. Bet jei negausiu plaučių uždegimo po visko, tai sakysiu, kad vis tik viskas buvo taip kaip reikia.

Tai viskas vyksta maždaug taip:
Susitikam geležinkelio stoty, prasinešam pro senamiestį, nedidelis turas po Vilniaus universitetą, amatų gildijos paruošto maisto ragavimas (autentišku XVIa stilium), mirtinas šaltis ir drėgmė batuose ir po striuke, nes, aišku, nė vienas neturim skėčio. Šildomės Pilies coffee inn'e kartu su krūva emo vaikučių. Tada itin greitas Užupio aplankymas. Nusiperkam pomidorų ir maunam į Kamčiatką mano mamos ruoštų kepsniukų valgyt. Besėdėdami coffee inn'e sutariam su kita CS'ere, kad eisim pažiūrėt vakare 3D video instaliacijų ant Rotušės ir alaus į Būsi Trečias, tai iškart po kepsniukų ir arbatos grįžtam atgal į centrą. Pametam Simą pakeliui, nes jos plaučiai atsisako dirbt, bet susitinkam su Asta ir Natalija, dar Giedre, Ian'u ir dar kokiom tai mergiotėm, kurios per greit dingo, kad aš jų vardus atsiminčiau. 3D video instaliacijos, iš kurių aš tiek daug tikėjaus, pasirodo yra gerai apgalvota naujo Sony Ericson'o reklama. Bet vis tiek įspūdinga. Tai pažiūrim pakartojimą 3 kartus. Ir tada vėl šildomės Būsi Trečias. Iain'as praranda vyriškumo taškus su kiekvienu užsisakytu alum (kokosų skonio - -5, Irish Whiskey - dar -5, jei geri per šiaudelį, tai -10). Iain'as tai australas, kuris keliauja po Europą jau ketvirtą mėnesį. Po kiek laiko prie mūsų šešių prisijungia Krisas iš Australijos ir Diana iš Švedijos, dar Viktorija ir Erikas - amerikietis, kurį Viktorija host'ino. Išeina toks jaukus, optimalaus dydžio improvizuotas CS susitikimas. Man pirmas! Kadangi vakar parsiradau kažkada tarp 4 ir 5 ryto, tai šiandien buvo nuspręsta grįžt, kai dar troleibusai važiuoja. Palydėjau Astą iki troleibuso namo, o Artsiomą iki WOO, kur šiandien regio/dub/jungle tūsas ir tuom baigiau savo šeštadienį. Bent jau aktyvios socializacijos dalį. ;)

Dalykai, kuriuos sužinojau:
1) Australai pavydi mums galimybės nuvažiuot į kitą šalį tiesiog dienai arba savaitgaliui, arba vienam tūsui kaip Artsiom. Nes jei jau išvažiavai vienam kartui iš Australijos, tai kažkaip pinigine prasme nebeapsimoka pabūt kažkur dieną/dvi/savaitę, tai jie ir keliauja metais.
2) Suomiai turi degtinės sauną. Krisas pasakojo savo patirtis, bet kadangi plepėjo savo greitai australų anglų, tai supratau tiek, kad sėdi degtinėj ir, iš esmės, "get drunk through your ass" ;D Kažkur jau buvau girdėjus, kad suomiai yra lengvai trenkti.
3) Regio tūsai Minske vyksta maždaug 2 kartus į metus, jei pasiseka. Todėl tokiems kaip Artsiom nieko nelieka kaip tik važiuot į Vilnių tūsint.
4) Baltarusijoj tave gali areštuot už tai, kad groji gitara gatvėj.
5) Kiečiausias baras/pub'as Minske yra граффити. Reikia turėt galvoj, važiuojant į Minską.

Kiti geri dalykai:
Gavau pakvietimą į Slovėniją. Kaip ir! ;)
Galutinai įsitikinau, kad CS yra daugiau negu tik šiaip nemokama nakvynė.

šeimos kelionė

Opa! Ratas buvo mane nugąsdinęs, kad šeimos kelionė yra pati blogiausia kelionių rūšis, bet visai nebuvo taip blogai. Aišku, rėkėm visi vieni ant kitų nuo pirmos dienos, bet tai kad ir namie panašiai. ;)
Planas buvo nuplaukt keltu iš Klaipėdos į Kylį, ta pati vakarą nuvaryt iki Aarhus, pabūt ten, palikt sesę ir daiktų balastą ir per Vokietiją bei Lenkijos pakrantę grįžt namo, viskam sugaišt maždaug savaitę.
Kaip tarėm taip ir padarėm.
1. Keltas - lėtas daiktas, o ir dairytis kažkur vandenų viduriuos, kai jokių krantų nematyt, ne toks jau malonumas.
2. GPS'as gudrus daiktas ir turi visokių mandrų funkcijų, kurias geriau susižinot prieš išvažiuojant kur nors, kitaip važiuosi 200 km keturias valandas.
3. Legoland'e Danijoj yra daug daug LEGO kaladėlių ir beveik tiek pat danų daugiavaikių natūralių blondinų šeimų.
4. Aarhus'as nepasikeitė, gal tik kad padaugėjo gražių vokiečių 34-tam Risdalsvėj barake. Gintare, perduok linkėjimus Alex'ui nuo manęs!
5. Vokietijoj yra daug klaidinančių nuorodų į palapinių miestelius ir nakvynės vietas. Miegojom mašinoj, šalia rugių lauko.
6. Schleswig-Holstein regionas Vokietijoj man patiko, nemeluoja turistų gidai.
7. Vokietijoj užsidegė mūsų kelioninis autobusiukas. Oi oi.. Ką čia veiksi? Užgesinom ir ėjom prie jūros.
8. Tėtis labai norėjo ką nors, nesvarbu ką, iš Vokietijos pirkt ir vežt į Lietuvą. Pirkt, parduot, atsipirkt.
9. Mama - geras keleivis. Mažai skundžias, viskas jai gražu ir visur patinka.
10. Sesė - irgi neblogas. Tik kad žliumbia, kai dantį skauda. Bet juk kas nežliumbtų, ar ne?
11. Pasimokiau, kad planuojat maršrutus reikia atidžiai žiūrėt kur yra keliai, o kur tik keltai. ;D
12. Prie Vokietijos sienos lenkai kalba lenkiškai ir angliškai, ir rusiškai, o va prie Lietuvos, tai jau tik lenkiškai.
13. Lenkijoj viskas vis dar pigiau.
14. O Lietuvoj net lyginant su Lenkija yra labai labai pilka.
O! Ir nuotraukos, kaip visad.

tai mums laimė

Vakar gal iki pusiaunakčio tvarkėmės kaimo sodyboj: skiedros ten, rastai kitur, geros lentos prie pagriuvusios lentpjūvės. Gera valanda ir stovėjimo aikštelė vestuvių mašinom paruošta. Smagus daiktas tos talkos! Su daina ir pokštukais darbas šauniai vyksta. O kadangi rausėmės tokiose vietose, kur gal 10 metų nieks nebuvo judinta, tai daug dalykų radom. Geležėlę radom, pasagą tikriau, samagono porą butelių, ne bet kokio, o 'amerikanskij spirit', su tokiom šauniom etiketėm. Tai mums laimė! Galėsim visus vestuvininkus šauniai pavaišint! Tada dar širšių lizdą iš po plytų iškasėm. Ir aš radau būdą į jį įlipt. Širšėm nepatiko. Širšės įkando man į pėdą. Gerai, kad nesmarkiai sutino, o tai būčiau į savo vestuvines lakierkas neįkišus. Tai man nelaimė!
Tokie vasaros nuotykiai.
Reikia eit pakuotis daiktų kitam nuotykiui. Nes nuotykis - tai laimė! ;D

linksmieji latviai

Šiandien labai linksmas, šiek tiek senstelėjęs, gerai besiderantis, laužyta lietuvių kalba kalbantis latvis pasakojo anekdotą, kurio daugiau niekam kitam pasakot negali tik lietuviams:

Buvo diedukas ir bobutė, gyveno sau Lietuvoj. Bobutės vardas buvo Onutė. Bet kartą va bobutė ėmė ir pasimirė. Kadangi diedukas bobutę mylėjo, tai pakasė ją, pastatė gražų paminklą. Bet nesugalvoja jis ką tam paminkle parašyt. Tai nuvažiavo į Maskvą, pasižiūrėt kas apie Leniną mirusį parašyta. Ir mato, kad ten rašo taip: Mirė Leninas, tegyvuoja leninizmas! Tai grįžo diedukas namo ir iškalė ant Onutės paminklo: Mirė Ona, tegyvuoja onanizmas!

galbūt

Galbūt palaimingiausi bučiniai yra tie, kurių visai nesitiki, gal gražiausios akimirkos yra tos, kai neturi laiko mąstydamas jų iš anksto sugadinti. Galbūt aš tai ir visados žinojau.

Annelies Verbeke

Ekstremaliai! ;)

Kam dar nepasigyriau, tai mano vasara puiki! Net nesitikėjau. Nes kai nedirbi, tai neturi pinigų; kai neturi pinigų, tai nėra pramogų... Nesąmonė! ;)
Šiandien pasidarėm sau pramogą ir išvažiavom dviračiais į Jelgavą, kur vyksta tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Gailėkitės kas pavėlavot. Pridėjau krūvas nuotraukų. Mėgstantiems žiūrėt.
Ryt dienos kelionė prie Kauno jūros. Poryt į Vilnių. Susitikt su tais, kurių pasiilgau. Ir kt.
oh yeah!

neparduotos vasaros laimės savaitgaliai

Penktadienį ilga kelionė į sostinę, būsi trečias ir liverpool party. Jeigu jums nebuvo smagu, tai aš nesuprantu jūsų supratimo apie smagumą!
Šeštadienio vėlyvi pusryčiai su kaimynais, kultūros naktis, kuri kažkur dingo mums bevaikštant nuo vieno senamiesčio kampo iki kito. Gerai, kad buvo Bob Marley tribute ir pamišę Sereikiškių būgnininkai, kurie atpirko visą pražiopsotą kultūrą.
Sekmadienio popietė su senais ir naujais draugais. Stipriai šypsant nuo pat ryto.
Nuo intensyvios socializacijos skauda skruostus.
Ryt keliauju namo apturėt laimės savaitės. Ir laukit grįžtant! ;)

tobuli sekmadieniai

Turiu pasakyt, kad paskutinės pavasario dienos buvo puikios. Totali tobulystė +/- nedidelė paklaida.
Gera (riestinis ant e) yra būt 22-jų ir visiškai nesijaust blogai atsibudus su batais ne savo lovoj. Ačiū Draugams. Iš didžiosios D.
O sekmadienis yra ta savaitės diena, kada būtina skirt laiko sau ir tiems, kurie tau rūpi. Sekmadienį visiškai ne nuodėmė bimbinėt. Atvirkščiai, tai turėtų būt visuotinai priimta sekmadienio veikla. Visi turėtų turėt laiko susitikt su draugais ir va taip nerūpestingai leist popietes ir vakarus. Slampinėt po miestą, gulinėt prie upės, sėdėt parke, valgyt ledus ar rūkyt kaljaną.

Neparduosiu vasaros!

FYI

Svarbiausia Šaltibarščių sudėtinė dalis yra krapai. Svarbu nepamiršti krapų ir kefyro. Visa kita yra antraeiliai dalykai.

Žiūrėtojams!

Pagaliau prisėdau. Ir pasiviešinau.
Albumas apie mūsų nedidelį pavasario nuotykį - eurotrip.

Namai namučiai!

Ir grįžtam į Rygą. Iš oro uosto į stotį. O ten tai jau kaip Lietuvoj - maxima ir daug senų piktų bobučių. Kadangi neturim valiutos, tai mane stačiai apgauna vidury baltos dienos ir neduoda bilieto iki mano kaimo. -1,5 lato!

2 valandos autobuse ir namie. Apsivalgau naminio maisto tiek, kad kitą dieną bloga. Dar sugebu parodyt kelias nuotraukas šeimai ir papasakot trumpai ką nors ir lūžtu. Pusei dienos ir paskui visai nakčiai.

Visai visai nenoriu atgal į univerą. Tik truputį noriu į Vilnių, nes pasiilgau žmonių. ;) O šiaip jei tik galėčiau, tai susipakuočiau daiktus ir keliaučiau atgal arba kitur!

Ir dar kartą: o kodėl Lietuvoj šalta??

Sverige - yo no soy terorrista, yo quiero volver a casa, a mi mama!

Metro link oro uosto ir greitkelio. Tiesa, kartą iššokam lauk, nes vėl važiuojam be bilietėlių, o man pasirodo, kad matau kontrolę. Veža danas dirbantis Švedijoj, išleidžia nepuikioj vietoj, prieš išsišakojimą autostrados. Sustoja turkas, kuris mūsų supratimu važiuoja į Stokholmą. Pasirodo mūsų supratimas yra didžiai neteisingas ir jis važiuoja viso labo iki Orkeljungos, kuris gal tik už 20km nuo ten kur buvom. Išsigastam, kas dabar bus, paleis mus kur ant plikos autostrados ir supakuos mus švedų patruliai, tai iššokam pirmoj degalinėj, kuri pasirodo besanti vajej ojej kokia skylė. Liūdim. Stovim. Kažkoks diedukas pasiūlo Simai pavalgyt, mano, kad valkataujam mes čia. ;D Dar kokie du turkai irgi važiuoja į Orkeljunga, sako: "važiuojam aš turiu piceriją, pavaišinsiu, iš Lietuvos? šiauliai, vilnius, labas!". Nevažiuojam. Baisu, kad reiks būt šešiolikta turko žmona. Po kokios valandos mus ištraukia jaunas švedas (vienintelis mūsų sutiktas švedas Švedijoj!) iš tos skylės ir nuveža iki Orkeljungos. Aha, tos pačios kur ir turkai važiavo, tik kad švedas gebėjo suprantamai paaiškint, kad ten dauuug geresnė vieta.

Daug geresnėj vietoj pirmiausia užkalbinam bulgarą fūristą, kuris sako, kad pailsės ir važiuos į Stokholmą. Apsidžiaugiam, nusiraminam, nueinam į McDonald'ą pavalgyt ir stebim bulgarą, kad nepabėgtų. Išsigąstam, kai jis pradeda be mūsų važiuot, bet apsukęs ratuką paima mus. Valio!

Šneka rusiškai. Daaaug šneka. Aš kartais bandau jam ką nors atsakyt, bet su mano rusų, tai tik linksiu galva dažniausiai. Ir taip va pakalbam apie viską: apie jo šeimą, vaikus, darbą, šalį, seksą, pirmus kartus, papus, prostitutes, alų, maistą, degtinę, gerus ir blogus žmones, visatą, atomus.. Oi! Po nustatyto laiko tenka sustot, tai mes užsimaitinam kažkokiom bandelėm, o mūsų Emilis (čia toks bulgaro vardas) vaišina mus alum. Važiuojam toliau! Veža iki pat oro uosto ir dar po to skambina man paklaust ar viskas gerai, ar pasitiko jus? Vsio xorosho, Emil, spasibo!

Hostina mus ispanas stiuardas kažkokiam ryanair'o barake. Nejauku ir nemiela ten, bet mums tas pats jau, nieko nenorim, tik ryto, lėktuvo ir pas mamą! Nedaug tespėjam pašnekėt. O jis mumis ir nelabai tesidomi.

Juokingiausia būna, kai prieš pat lėktuve uždarant duris stiuardesė klausia, ar yra lėktuve Bartaškaitė Simona ir Kaveckaitė Rrnesta. Dar kartą tikrina mūsų boarding pass, o mes nesuprantam kodėl. Nei kartu bilietus pirkom, nei ką... Ir prizo neduoda jokio. Gal čia kad mes lietuvės? Pero, yo no soy terorrista! Porque? Yo quiero volver a casa!

København!

Išvažiuojam popiet, bet visai sėkmingai dviem mašinom, su įdomiais žmonėm nuvažiuojam iki vietos. Po to dar kokį pusvalandį trunkam surast skersgatvį, kuriam gyvena mūsų host'as, kuris tikėjom bus baisiai įdomus ir pan., bet (o nusivylime!) pasirodo, kad jis hostina tuo pačiu metu dar ir porelę prancūzų, yra lengvai pasikėlęs ir visiškai nesidomi mumis. Pasijuntam kaip kokie šunys į gatvę išvaryti ir neėdę, nemiegoję, pavargę, be pinigų einam laimės naktinėj Kopenhagoj ieškot.
Sima l.norėjo eit į Cristianiją (nu kažkoks tipo Vilniaus Užupis, what-so-ever), tai ir einam gal kokią valandą. O kai nueinam, tai po trijų metrų apsisukam ir grįžtam atgal, nes tamsu ir baisu, o ką mes žinom ar saugu. Sima verkia, kad nori valgyt, aš jai dainuoju sporto dainą Beibi. Kad nors kiek linksmiau būtų. O ir jaučiamės panašiai! Galiausiai grįžtam iki senamiesčio, pasiimam vidutinio dydžio china box už mano paskutines 50 kronų ir sėdam prieš pankus, kurie groja gitara, būgnais ir daro fire show, ant suoliuko. Sima užvalgius pasidaro vėl šūstra ir eina pankų paklaust, kur čia pigiausias alus. Pasirodo, kad pankas Piotras iš Lenkijos yra labai draugiškas (o ką aš jusm sakiau apie lenkus?!) ir parodo, kur alaus nusipirkt, papasakoja apie gyvenimą savo Danijoj ir stuff. Po trijų šalto alaus ant dviejų pasidaro per šalta, o ir danų fyfos (vyr. g.) mus visai nepatinka, tai atsisveikinam su Piotreku ir jo draugais nusprendžiam eit namų ieškot, kurie net nelabai pamenam kur yra. O turint galvoj, kad neturim žemėlapio, niekas nežino, kur tas prakeiktas skersgatvis, ir yra naktis, tai gali būt problema. Tai vietoj namų prisijungiam prie prancūzų ir savo host'o moose bare. Pogrindis. Pradvokiam rūkalais. Ir dar nepriima mano kortelių!

Kad ir kaip nebenorėjom mes tos Kopenhagos, vakaras pasirodo visai vykęs. ;)
Ryt turim pervažiuot pusę Švedijos. Ir tada jau namo!

Pas Sesę! Århus, Danija

Po Hamburgo - Orhusas, Danijoj. Kuris ir buvo pirminis kelionės tikslas. Pas sesę! Tik iš vakaro susivokiu, kad net neturiu tikslaus adreso, nei telefono. Gerai, kad viską galima gaut online. :)

Šeštadienis, balandžio 11 d. 338 km, 3 automobiliai, ~5 valandos ir mes vietoj! Vakarienei kaip pas mamą - balandėliai. ;) Kol laukiam balandėlių dar apsimetam, kad padedam Dianai kiaušinius dažyt ir Guodai pyragą kept. Ryt gi Velykos! Po vakarienės ir drabužių skalbimo, nes jau ryte nebeturėjom kojinių, nuo kurių neniūxintų, varom miestan. Autobusuose visas tris dienas varom į kelnes, kad tik kontrolės nebūtų, bet kaip visad viskas be nesklandumų. Nuostoliai Danijai. Norėjom į Social Club varyt, bet jame koks tai private party, tai po pasivaikščiojimo po naktinį miestą, pasiimam pakuotę alaus ir atgal namo. :) Grįžta Ernesta iš Anglijos, tai vakaras prabėga alų gurkšnojant ir įspūdžių klausant.

Šiaip labai gerai mums ten buvo tam Orhuse, bet kad per daug neišsiplėst, tai rašysiu trumpai. Vis tiek niekas nemėgsta daug skaityt vienu ypu.

Taitaigis, per tas kelias dienas buvo:
pajūris;
uostas;
Bembių parkas;
vogtai skolinti Paškos dviračiai (sms Paškai Velykų rytą: Paška, mes tavo dviračiais išvažiavom į bažnyčią! Kol išsimiegosi, parvarysim), kurių vienam pradūrėm padangą ir jos niekaip nepavyko suklijuot;
Komų baras, kuriam alus tik 14 kronų, o publika nuo forsų iki pankų;
erika įsimyli arabą ir nori būt arabo žmona, bet arabas to nesupranta;
sima įsimyli italą filosofą ir nori su juo išvažiuot į Prancūziją, bet bijo megzt kontaktą (galiausiai vis tik užmezga, tikiu, važiuos kartu į Prancūziją);
VH1 vs. MTV (VH1 rulz su savo 90-ųjų porno klipais ;D);
ruoniai pakrantėj;
skvotas ir pankų velykų medis;
žvejai;
parkeliai;
akademija;
univeras;
kolektyvinis darbas turko bare;
china box;
didžiausio berniuko skulptūra;
Den Gamble By;
"ką šiandien gersim?";
Velykų margučių daužymas (Simos žalią nugalėtoją suvalgė Guodos indas!);
ir kt. stuff.

Antradienis, balandžio 14 d. Gal kokią 3 valandą dienos pagaliau išsiruošiam. Į Kopenhagą!

Iš mūsų laiko Orhuse yra fotkių facebook'e!