Nauji metai, nauji ratai!

Seniai nerašiau. Beveik pamiršus buvau apie tokį dalyką kaip mano blogas (turbūt reikėtų sakyt 'internetinis dienoraštis', a?) kažkur interneto begalybėse. Voratinkliais apaugo nuo vasaros. Nauji metai, nauji ratai! Ar koks ten yra gražus lietuviškas posakis? Pradėsiu iš naujo. Ne tam, kad pasigirčiau, ką mačiau, kur buvau ir ką naujo sužinojau. Ne tam, kad papasakočiau, ką per dieną nuveikiau ir ko priplanavau kitai. Net nesvarbu, kad jį kas išvis skaitytų. Rašysiu tam, kad nepamirščiau gražiai lietuviškai rašyt! Nes su didžiausiu pasibaisėjimu Kalėdines atvirutes rašydama pastebėjau, kad po keturių mėnesių gyvenimo australų šeimoj ir bendravimo su naujais draugais vien angliškai pradėjau ne tik kalbėt, bet ir galvot angliškai, ir kartais (gėda pripažint) užtrunku ilgiau nei minutėlę prisimint kaip dalykus lietuviškai pavadint.