Kai esi job-free arba laisvas nuo darbo, kaip kad aš dabar, tai net ir atlikus smulkius įkyrius dalykus, kuriuos būtina padaryt, paroj lieka kokios 22 geros valandos laiko malonumams.
5 vaikštinėjimui po miestą, landžiojant po visus įmanomus skersgatvius ir kiemelius;
3 pokalbiams prie kavos/arbatos/priešpiečių/pietų;
2 įdomiai knygai;
1 tiesiog sėdėjimui ir stebėjimui;
8 geram miegui;
2 parodoms/koncertams/kt...
O kur dar skrajojimas padebesiais, pasaulio užkariavimo plano kūrimas ir... ir visa kita kas yra gražu!
Kaip gẽra kartais nežinot, kuri šiandien savaitės diena, kur būsi rytoj ir su kuo gersi arbatą vakare, nesirūpint dėl sąskaitos likučio, šildymo ir benzino kainų. Tiesiog!.. Mėgautis pavasariu, geru laiku ir pozityviom mintim! Gẽra... Gausiai!
antradienis, kovo 30, 2010
sekmadienis, kovo 14, 2010
kelionė į Europos centrą ir kita kultūrinė programa
Man dažnai sunku atsisakyt, kai man gražiai dalykus siūlo. O jei dalykas yra (nesvarbu kokio lygio) kelionė, tai ir išvis neįmanoma. Taip šeštadienį nusprendžiu pakeliaut iki Europos geografinio centro.
Pirmiausia nesusikalbam su vairuotoju, užsižiopsom ir, vietoj to, kad išliptumėm prie Radžiulių, atsiduriam Molėtuose. Kas yra bent dukart toliau nei mums reikėjo. Ką jau darysi, nuvažiuot iki Molėtų už 3.75 lt irgi ne kasdien juk pasiseka. ;) Pasivaikštom po vis dar žiemiškus Molėtus: bažnyčia, skulptūrų parkas, ežeriukai, autobusų stotis... Tiek tik sugebėjom lankytinų vietų iš žmonių išklaust. Sulaukiam autobuso važiuojančio Vilniaus kryptim, bet kad jau važiavom Europos geografinio centro pamatyt ir mamai nuotraukos padaryt, tai išlipam ten.
Klaidelė! Žiemos metu ir dar šeštadienį ten, aišku, niekas neveikia. Tai po mažiau nei valandos - tiek truko padaryt nuotraukas prie visų įmanomų ten esančių akmenų, pažiūrėt pro visus info centro trobelės langus ir įsitikint, kad Da Antonio tikrai mūsų šiandien neprims - nebeturim, ką daugiau veikt. Grįžtam ant plento. Autobusas pravažiuos tik po maždaug 2 valandų.
Sakau: let's try hitching! Ir bandom. Bet mūsų trys, pradeda temt, sutemsta, stovim vidury plento, kur automobiliai lekia ne mažiau kaip 100 km/h greičiu... Nesiseka. Po kokio pusvalandžio šokčiojimo ir mojavimo rankom sustoja policija.
Sako: ko stovit ant kelio be atšvaitų? Baudą gausit.
Sakau: tai kad mes ne ant kelio, mes pakrašty ir tik vieną atšvaitą per tris turim.
Sako: tai stokit kaip toj reklamoj viens ant kito ir užteks vieno.
Duoda mums trūkstamų atšvaitų. Paliepia naudot pagal paskirtį.
Sakau: o tai gal jūs į Vilnių važiuojat?
Deja. Nuvažiuoja. Paskui sugalvojau, kad galėjo vis tiek jie mus pasiimt, o kai paskui stabdė pravažiuojančius, tai ne tik patikrint dokumentus, palinkėt gero kelio, bet ir mus įsodint tam sustabdytam, lai parveža vaikus namo.
Toliau mojuojam atšvaitais. Jirka vis siūlo eit prie halogeninių lempų pasišildyt, o mes su Zuzka strykčiojam lietuvių liaudies šokių motyvais. Galiausiai, praėjus maždaug valandai nuo tada, kai ant kelio išėjom, sustoja žmonai neištikimas vaikis ir mes baisingai laimingi sušokam į jo golfą. Sėkmingai grįžtam į Vilnių. Čia buvo, ko gero, pats nesėkmingiausias mano tranzavimo epizodas. Ar bent jau vienas iš top 3 nesėkmingiausių.
Kad ir kaip ten, viską pasvėrus ir tiksliai pamatavus, kelionė, sakyčiau, nusisekus: pamatėm daugiau, nei planuota, diena buvo saulėta, o kojos sėkmingai atitirpo, grįžus namo. O karšta arbata ir kepti obuoliai dar niekad nebuvo tokio malonumo suteikę. :)
Ir dar, turėdama daug laisvo laiko Vilniuj, per savaitgalį pabuvojau dviejuose muziejuose - Genocido aukų (KGB) ir nacionaliniam. Nacionalinis nelabai įdomus. Visi dalykai daug kartų matyti vienur ar kitur. Nieko įspūdingo. Užtat KGB rūsiai tikrai paliko įspūdį. Dabar tikrai galėsiu visiems sakyt, kad šitas geras.
Pirmiausia nesusikalbam su vairuotoju, užsižiopsom ir, vietoj to, kad išliptumėm prie Radžiulių, atsiduriam Molėtuose. Kas yra bent dukart toliau nei mums reikėjo. Ką jau darysi, nuvažiuot iki Molėtų už 3.75 lt irgi ne kasdien juk pasiseka. ;) Pasivaikštom po vis dar žiemiškus Molėtus: bažnyčia, skulptūrų parkas, ežeriukai, autobusų stotis... Tiek tik sugebėjom lankytinų vietų iš žmonių išklaust. Sulaukiam autobuso važiuojančio Vilniaus kryptim, bet kad jau važiavom Europos geografinio centro pamatyt ir mamai nuotraukos padaryt, tai išlipam ten.
Klaidelė! Žiemos metu ir dar šeštadienį ten, aišku, niekas neveikia. Tai po mažiau nei valandos - tiek truko padaryt nuotraukas prie visų įmanomų ten esančių akmenų, pažiūrėt pro visus info centro trobelės langus ir įsitikint, kad Da Antonio tikrai mūsų šiandien neprims - nebeturim, ką daugiau veikt. Grįžtam ant plento. Autobusas pravažiuos tik po maždaug 2 valandų.
Sakau: let's try hitching! Ir bandom. Bet mūsų trys, pradeda temt, sutemsta, stovim vidury plento, kur automobiliai lekia ne mažiau kaip 100 km/h greičiu... Nesiseka. Po kokio pusvalandžio šokčiojimo ir mojavimo rankom sustoja policija.
Sako: ko stovit ant kelio be atšvaitų? Baudą gausit.
Sakau: tai kad mes ne ant kelio, mes pakrašty ir tik vieną atšvaitą per tris turim.
Sako: tai stokit kaip toj reklamoj viens ant kito ir užteks vieno.
Duoda mums trūkstamų atšvaitų. Paliepia naudot pagal paskirtį.
Sakau: o tai gal jūs į Vilnių važiuojat?
Deja. Nuvažiuoja. Paskui sugalvojau, kad galėjo vis tiek jie mus pasiimt, o kai paskui stabdė pravažiuojančius, tai ne tik patikrint dokumentus, palinkėt gero kelio, bet ir mus įsodint tam sustabdytam, lai parveža vaikus namo.
Toliau mojuojam atšvaitais. Jirka vis siūlo eit prie halogeninių lempų pasišildyt, o mes su Zuzka strykčiojam lietuvių liaudies šokių motyvais. Galiausiai, praėjus maždaug valandai nuo tada, kai ant kelio išėjom, sustoja žmonai neištikimas vaikis ir mes baisingai laimingi sušokam į jo golfą. Sėkmingai grįžtam į Vilnių. Čia buvo, ko gero, pats nesėkmingiausias mano tranzavimo epizodas. Ar bent jau vienas iš top 3 nesėkmingiausių.
Kad ir kaip ten, viską pasvėrus ir tiksliai pamatavus, kelionė, sakyčiau, nusisekus: pamatėm daugiau, nei planuota, diena buvo saulėta, o kojos sėkmingai atitirpo, grįžus namo. O karšta arbata ir kepti obuoliai dar niekad nebuvo tokio malonumo suteikę. :)
Ir dar, turėdama daug laisvo laiko Vilniuj, per savaitgalį pabuvojau dviejuose muziejuose - Genocido aukų (KGB) ir nacionaliniam. Nacionalinis nelabai įdomus. Visi dalykai daug kartų matyti vienur ar kitur. Nieko įspūdingo. Užtat KGB rūsiai tikrai paliko įspūdį. Dabar tikrai galėsiu visiems sakyt, kad šitas geras.
pirmadienis, vasario 22, 2010
ilgasis savaitgalis namie
Truputį nesėkmingai atšilo. Tai nei slidžių, nei pašikniukų, nei pačiūžų galimybės liko neišbandytos. Bet bent jau paklampojau po šlapią sniegą apylinkėse saulutei šviečiant. Suknelė, pasirodė, per plati. Ardyt ir iš naujo megzt? Tingiu. Nebus iš manęs mezgėjos. Du ispanų filmai ir 1/3 knygos. Didelis planas pavasario atostogoms. Ir kol kas mažai pasisekimo ieškant darbo. Daug saldžių ir riebių skanumynų. Ir patys tikriausi mamos ruošti pietūs. Visai gerai!
ketvirtadienis, vasario 18, 2010
apie blynus, karštą alų, pusnis, Yurtą, sauną, pašnekesius - Užgavėnes
Tiek daug gerų įspūdžių susikaupė per ilgąjį savaitgalį, kad tiesiog turiu išpasakot juos tiems kam rūpi ir kam nelabai. :)
Atsitiko taip, kad tiek penktadienio, tiek šeštadienio naktys praleidžiamos Havanoj. Su skirtingais draugais, bet ta pačia muzika. Nieko ypatingo.
Na o bet tačiau sekmadienį... prasideda Užgavėnių maratonas su CS kompanija! Iš pradžių dar dvejoju, važiuot ten ar namučiu, bet nusprendžiu, kad jei noriu būt Vilniaus CS ambasadore, tai reikia dalyvaut ir mokytis! :)
Tad pusiau išsimiegojus, šoku iš lovos 8 ryto, paskubom susipakuoju daiktus, kaip paskui paaiškėjo visai ne tuos, kurių prireikia, ir nuriedu iki surinkimo punkto. Iš 5 ekipažo narių pažįstu tik Edvardą ir iš matymo Birutę, bet kelionės metu susipažįstam iki tokio lygio, kad dar Yurtos nepasiekus jau žinau, kas kuo apsirengęs miega. :) Rumšiškėse susitinkam su Kauno CS'eriais. Šventė tradicinė: maistas, gėrimai, žaidimai, šokiai... Pirmą kartą ragauju karšto alaus su medum, pašokinėjam rateliu aplink neegzistuojančią meškutę, sudalyvaujam didžiausiam sniego mūšy (po kuriuo nieko nesurenka ir neišveža policija), kol laukiam Morės galo ir pajudam link kito kelionės punkto - Yurtos.
Yurtą pasiekti žiemos metu pasirodo yra tikras išbandymas - mašiną kelis šimtus metrų stumiam į kalniuką, kol Dainius, atbėgęs su kastuvu, valo sniegą nuo kelio. Ir visiems smagu! Atvykstam pirmieji, gaunam geriausias lovas šilčiausiam kambary, vakarieniaujam. Sulaukiam dar keleto žmonių. Prasideda pašnekesiai prie židinio, su puodeliais kavos/arbatos/kt rankose. Jauku. Po kelių valandų įkaista pirtis, kurios taisyklės iš pradžių mane nugąsdina, bet vis tiek neatsispiriu pagundai po dienos lauke pasikaitint. Ir pasitrint sniegu, nes vandens nėra. Ach! Tada pažiūrim filmą, ir paryčiais išmainom židinio šilumą, į lovas ir miegą.
Rytą pavyksta pabust paskutinei. Spėju tik išgert kavos ir išeinam į "privalomą" rytinį žygį po apylinkes. Linas - fantastiškas gidas - veda visada trumpiausiu keliu, kas iš tikro reiškia kažkur per pusnis su pavingiavimais, vis žada, kad jau tuoj išeisim į gerą kelią ir kas 3 km gręžia iš kojinių sojų padažą. Galutinai pribaigiu savo mylimiausius žieminius batus ir iki užpakalio sušlampu savo vienintelius atsivežtus džinsus, bet vis tiek tos keturios klampojimo per pusnis valandos neprailgsta. Baisiai smagu buvo! Tiesa, pakeliui pametam du žmones, bet grįžę randam besišildančius prie židinio. Mano ekipažas išvažiuoja atgal į Vilnių, aš nusprendžiu likt, nes baisiai jauku prie to židinio sėdėt buvo. :)
Vakarop susirenka žmonės paklausyt ir pamatyt pristatymo apie Siriją ir Libaną iš pirmų lūpų. Tiek daug, kad pasiekiama rekordinė temperatūra Yurtoj - 19! Tada pirtis, dar karštesnė ir drėgnesnė. Taip noriu į pirtį, kad praleidžiu pristatymą apie Kubą. :( Vėliau visuotinė sumaištis, kai šneka bet kas su bet kuo. Dar šarados ir šokiai. Ir vėl baisiai smagu! Ir jauku taip labai. Užsisėdžiu iki 5 ryto.
Pabundu, kai dauguma, jau išsiskirstę. Atsisveikinam. Papusryčiaujam. Paulius išsitraukia gitarą, užkimusių balsų likučiais traukiam visas dainas pro šalį ir vis tiek visiems gerai. :) Antradienio planas A kelionei atgal į Vilnių - važiuot su Sam, bet neužsiveda jo mašina, tad po ilgų bandymų atgaivint akumuliatorių, galiausiai išvažiuojam su Lina, o Sam lieka laukt pagalbos.
Ilgajam savaitgaliui besibaigiant daraus apsėsta noro suvalgyt bent vieną blyną. Taip reikia! :) Randu kas padės man juos kept ir valgyt. Ir po blynų iškart į lovą. Aštuntą vakaro jau miegu.
Kažkur turėtų būt nuotraukų. Bet pati savo Nikon'o nesivežiau, tai gausiu dabar laukt kol kas nors kur nors ką nors papostins. ;)
Atsitiko taip, kad tiek penktadienio, tiek šeštadienio naktys praleidžiamos Havanoj. Su skirtingais draugais, bet ta pačia muzika. Nieko ypatingo.
Na o bet tačiau sekmadienį... prasideda Užgavėnių maratonas su CS kompanija! Iš pradžių dar dvejoju, važiuot ten ar namučiu, bet nusprendžiu, kad jei noriu būt Vilniaus CS ambasadore, tai reikia dalyvaut ir mokytis! :)
Tad pusiau išsimiegojus, šoku iš lovos 8 ryto, paskubom susipakuoju daiktus, kaip paskui paaiškėjo visai ne tuos, kurių prireikia, ir nuriedu iki surinkimo punkto. Iš 5 ekipažo narių pažįstu tik Edvardą ir iš matymo Birutę, bet kelionės metu susipažįstam iki tokio lygio, kad dar Yurtos nepasiekus jau žinau, kas kuo apsirengęs miega. :) Rumšiškėse susitinkam su Kauno CS'eriais. Šventė tradicinė: maistas, gėrimai, žaidimai, šokiai... Pirmą kartą ragauju karšto alaus su medum, pašokinėjam rateliu aplink neegzistuojančią meškutę, sudalyvaujam didžiausiam sniego mūšy (po kuriuo nieko nesurenka ir neišveža policija), kol laukiam Morės galo ir pajudam link kito kelionės punkto - Yurtos.
Yurtą pasiekti žiemos metu pasirodo yra tikras išbandymas - mašiną kelis šimtus metrų stumiam į kalniuką, kol Dainius, atbėgęs su kastuvu, valo sniegą nuo kelio. Ir visiems smagu! Atvykstam pirmieji, gaunam geriausias lovas šilčiausiam kambary, vakarieniaujam. Sulaukiam dar keleto žmonių. Prasideda pašnekesiai prie židinio, su puodeliais kavos/arbatos/kt rankose. Jauku. Po kelių valandų įkaista pirtis, kurios taisyklės iš pradžių mane nugąsdina, bet vis tiek neatsispiriu pagundai po dienos lauke pasikaitint. Ir pasitrint sniegu, nes vandens nėra. Ach! Tada pažiūrim filmą, ir paryčiais išmainom židinio šilumą, į lovas ir miegą.
Rytą pavyksta pabust paskutinei. Spėju tik išgert kavos ir išeinam į "privalomą" rytinį žygį po apylinkes. Linas - fantastiškas gidas - veda visada trumpiausiu keliu, kas iš tikro reiškia kažkur per pusnis su pavingiavimais, vis žada, kad jau tuoj išeisim į gerą kelią ir kas 3 km gręžia iš kojinių sojų padažą. Galutinai pribaigiu savo mylimiausius žieminius batus ir iki užpakalio sušlampu savo vienintelius atsivežtus džinsus, bet vis tiek tos keturios klampojimo per pusnis valandos neprailgsta. Baisiai smagu buvo! Tiesa, pakeliui pametam du žmones, bet grįžę randam besišildančius prie židinio. Mano ekipažas išvažiuoja atgal į Vilnių, aš nusprendžiu likt, nes baisiai jauku prie to židinio sėdėt buvo. :)
Vakarop susirenka žmonės paklausyt ir pamatyt pristatymo apie Siriją ir Libaną iš pirmų lūpų. Tiek daug, kad pasiekiama rekordinė temperatūra Yurtoj - 19! Tada pirtis, dar karštesnė ir drėgnesnė. Taip noriu į pirtį, kad praleidžiu pristatymą apie Kubą. :( Vėliau visuotinė sumaištis, kai šneka bet kas su bet kuo. Dar šarados ir šokiai. Ir vėl baisiai smagu! Ir jauku taip labai. Užsisėdžiu iki 5 ryto.
Pabundu, kai dauguma, jau išsiskirstę. Atsisveikinam. Papusryčiaujam. Paulius išsitraukia gitarą, užkimusių balsų likučiais traukiam visas dainas pro šalį ir vis tiek visiems gerai. :) Antradienio planas A kelionei atgal į Vilnių - važiuot su Sam, bet neužsiveda jo mašina, tad po ilgų bandymų atgaivint akumuliatorių, galiausiai išvažiuojam su Lina, o Sam lieka laukt pagalbos.
Ilgajam savaitgaliui besibaigiant daraus apsėsta noro suvalgyt bent vieną blyną. Taip reikia! :) Randu kas padės man juos kept ir valgyt. Ir po blynų iškart į lovą. Aštuntą vakaro jau miegu.
Kažkur turėtų būt nuotraukų. Bet pati savo Nikon'o nesivežiau, tai gausiu dabar laukt kol kas nors kur nors ką nors papostins. ;)
sekmadienis, sausio 24, 2010
pagaliau!
Pagaliau! Pagaliau! Pagaliau! Baigės sesija!
Pagaliau galiu be sąžinės graužimo nieko neveikt! Arba veikt įvairius nenaudingus dalykus, tokius kaip tinginių darymas, pyragų kepimas, mezgimas, gulėjimas vonioj, grožinės literatūros skaitymas, laidų apie keliones žiūrėjimas ir penkmečio planų kūrimas... A-tos-to-gos! Bent savaitę.
Mėgavimas akimirkom!
Pagaliau galiu be sąžinės graužimo nieko neveikt! Arba veikt įvairius nenaudingus dalykus, tokius kaip tinginių darymas, pyragų kepimas, mezgimas, gulėjimas vonioj, grožinės literatūros skaitymas, laidų apie keliones žiūrėjimas ir penkmečio planų kūrimas... A-tos-to-gos! Bent savaitę.
Mėgavimas akimirkom!
penktadienis, sausio 15, 2010
sekmadienis, gruodžio 27, 2009
kalėdos
Labai gera šventė!
Šiemet šiek tiek neapgalvotai pasikviečiau CS'erį namo Kūčių vakarienei ir Kalėdų rytui. Kaip man dažnai pasitaiko, pirma pakviečiau, tada pagalvojau, kad gal reikėjo šeimos atsiklaust. Vis tik, Kūčios - šeimos šventė, vakarienė pas močiutę, tradicijos ir kt. Bet kadangi mano mama yra labai naujoviška mama, o visa likus šeima stengias neatsilikt, tai viskas vyko teisingai. Baigiu užkrėst šeimą CS dvasia. Kaip giminės juokauja: tai turbūt Erika namo jau tik afrikiečio nebuvo parvežus? Nesakiau, kad buvau pakvietus vieną Kalėdoms namo, bet jis mandagiai atsisakė.
Dar šiais metais, kaip niekad, sugebėjau pramiegot rytinį dovanų išpakavimo šurmulį. Bus man nemiegot kelias naktis iš eilės prieš važiuojant namo. Tada buvo Kalėdiniai pietūs su mamos kepta antim (nes kalakutas yra per didelis paukštis!). Paskui, jau beveik tradiciškai visiems svečiams privaloma ekskursija į kryžių kalną. Per lietų. O tada, po to kai palikom CS'erį traukinių stoty, Kalėdinė vakarienė su kepta žąsim pas tetą.
Per Kalėdas reikia arba laukt svečių, arba važiuot į svečius. Taip jau susiklostė, kad buvo mūsų eilė važiuot. Tai vykom pas dėdę balandėlių, medaus ir lašinių. Dar stalo žaidimų, kurių man niekaip laimėt nesisekė.
O po Kalėdų - labai teisingas sekmadienis. Kada atsikeli popiet ir visą dieną nereikia išlįst iš pižamos.
Pastebėjau dalyką: vis dažniau tenka vaikų kambarį iškeist į suaugusių sėdėjimą prie stalo, kažin, ar čia reiškia ką nors? :)
Šiemet šiek tiek neapgalvotai pasikviečiau CS'erį namo Kūčių vakarienei ir Kalėdų rytui. Kaip man dažnai pasitaiko, pirma pakviečiau, tada pagalvojau, kad gal reikėjo šeimos atsiklaust. Vis tik, Kūčios - šeimos šventė, vakarienė pas močiutę, tradicijos ir kt. Bet kadangi mano mama yra labai naujoviška mama, o visa likus šeima stengias neatsilikt, tai viskas vyko teisingai. Baigiu užkrėst šeimą CS dvasia. Kaip giminės juokauja: tai turbūt Erika namo jau tik afrikiečio nebuvo parvežus? Nesakiau, kad buvau pakvietus vieną Kalėdoms namo, bet jis mandagiai atsisakė.
Dar šiais metais, kaip niekad, sugebėjau pramiegot rytinį dovanų išpakavimo šurmulį. Bus man nemiegot kelias naktis iš eilės prieš važiuojant namo. Tada buvo Kalėdiniai pietūs su mamos kepta antim (nes kalakutas yra per didelis paukštis!). Paskui, jau beveik tradiciškai visiems svečiams privaloma ekskursija į kryžių kalną. Per lietų. O tada, po to kai palikom CS'erį traukinių stoty, Kalėdinė vakarienė su kepta žąsim pas tetą.
Per Kalėdas reikia arba laukt svečių, arba važiuot į svečius. Taip jau susiklostė, kad buvo mūsų eilė važiuot. Tai vykom pas dėdę balandėlių, medaus ir lašinių. Dar stalo žaidimų, kurių man niekaip laimėt nesisekė.
O po Kalėdų - labai teisingas sekmadienis. Kada atsikeli popiet ir visą dieną nereikia išlįst iš pižamos.
Pastebėjau dalyką: vis dažniau tenka vaikų kambarį iškeist į suaugusių sėdėjimą prie stalo, kažin, ar čia reiškia ką nors? :)
antradienis, gruodžio 22, 2009
blogi dalykai dabar, geri jau rytoj
Būna gi ir blogų dalykų prieš Kalėdas.
Sesija, pavyzdžiui.
Nežinau, kokio velnio, bet sugalvojau, kad man reikia šį pusmetį vidurkio virš 8. Jei ne dėl ko kito, tai bent dėl finansinės naudos. Vis dėlto, 520 lt tai apytiksliai lygu savaitei Ispanijoj, įskaičiuojant bilietus. Tai dabar ir verkiu, laikydama egzaminus, į kuriuos visi kiti nusispjovė.
Jau trečia savaitė ašarų. Labai liūdna. Truputį perdedu, aišku. Nes kaip gi Erika atsisakytų išeit pasilinksmint. Tai ašaros būna pertraukiamos maždaug kas trečią dieną įvairių susitikimų su CS'eriais, pagėrimų su grupiokais, vakarienių su ex, ir t.t., ir pan.
Tiesa, gerų dalykų irgi būna: po maždaug 16 valandų baigsis prieškalėdiniai egzaminai. Ir jau turiu traukinio bilietą namo! Ir bus Kalėdos namie, su šeima, tikra eglute, vynu, kepta antim ant stalo ir kitais gerais Kalėdom priklausančiais dalykais. Jė!
Galvojimas, apie gerus dalykus, padeda!
Sesija, pavyzdžiui.
Nežinau, kokio velnio, bet sugalvojau, kad man reikia šį pusmetį vidurkio virš 8. Jei ne dėl ko kito, tai bent dėl finansinės naudos. Vis dėlto, 520 lt tai apytiksliai lygu savaitei Ispanijoj, įskaičiuojant bilietus. Tai dabar ir verkiu, laikydama egzaminus, į kuriuos visi kiti nusispjovė.
Jau trečia savaitė ašarų. Labai liūdna. Truputį perdedu, aišku. Nes kaip gi Erika atsisakytų išeit pasilinksmint. Tai ašaros būna pertraukiamos maždaug kas trečią dieną įvairių susitikimų su CS'eriais, pagėrimų su grupiokais, vakarienių su ex, ir t.t., ir pan.
Tiesa, gerų dalykų irgi būna: po maždaug 16 valandų baigsis prieškalėdiniai egzaminai. Ir jau turiu traukinio bilietą namo! Ir bus Kalėdos namie, su šeima, tikra eglute, vynu, kepta antim ant stalo ir kitais gerais Kalėdom priklausančiais dalykais. Jė!
Galvojimas, apie gerus dalykus, padeda!
trečiadienis, lapkričio 25, 2009
gripo prevencija
Arbata su citrina bei tabletė nuo gerklės skausmo iš ryto. Dar žieminiai botai, kad kojos daugiau nešlaptų. Tada diena, kaip visad, kol, po kokio penkto nusičiaudėjimo, vėl imuos prevencijos priemonių - snickers. Tada gera kompanija ir bokalas tamsaus čekiško alaus. Ledai, kol sulauksiu autobuso. Namie jau vėl prisimenu, kad reikia saugotis gripo, tai įkalu imbierinės-citrininės-žalios arbatos su medum. Ir gal dar gripex'o prieš miegą.
Į sveikatą!
Į sveikatą!
pirmadienis, lapkričio 09, 2009
let it snow, there're movies to see
Nykus oras puikiai pateisina norą nekišt nosies laukan, o geriau likt namie ir apgaut save kokioms 2 valandom, pažiūrint gerą (arba nelabai) filmą.
Pardaviau 4 valandas sekmadienio neholivudiniam kinui. Pirmiausia padariau savo laisvo dalyko namų darbą ir pažiūrėjau Diarios de motocicleta (Motociklininko dienoraštis). Apie Che Guevaros jaunystės kelionę per Lotynų Ameriką. Gal kiek ir dramatizuota, bet įkvepianti istorija. O tada 2 valandos Ispanijos kinui - La vida secreta de las palabras (Slaptas žodžių gyvenimas). Aš visada žaviuos tokiais filmais, kuriuose, atrodytų, nėra beveik jokio veiksmo, bet vis tiek prikausto dėmesį. Beje, režisuotas moters (kaip tik aptarėm su berniukais, kaip tai yra reta) - Isabel Coixet. Gal dėl to toks jausmingas.
O ir dar! Šiandien sužinojau gerą dalyką: kas antrą pirmadienį, pradedant nuo šiandien, 20.30 Havanoj bus rodomas vis kitas ispaniškas filmas (anglų subtitrai). Įėjimas visiškai nemokamas, tad jei kas domisi ir turi laiko - ryt rodys filmą November.
Pardaviau 4 valandas sekmadienio neholivudiniam kinui. Pirmiausia padariau savo laisvo dalyko namų darbą ir pažiūrėjau Diarios de motocicleta (Motociklininko dienoraštis). Apie Che Guevaros jaunystės kelionę per Lotynų Ameriką. Gal kiek ir dramatizuota, bet įkvepianti istorija. O tada 2 valandos Ispanijos kinui - La vida secreta de las palabras (Slaptas žodžių gyvenimas). Aš visada žaviuos tokiais filmais, kuriuose, atrodytų, nėra beveik jokio veiksmo, bet vis tiek prikausto dėmesį. Beje, režisuotas moters (kaip tik aptarėm su berniukais, kaip tai yra reta) - Isabel Coixet. Gal dėl to toks jausmingas.
O ir dar! Šiandien sužinojau gerą dalyką: kas antrą pirmadienį, pradedant nuo šiandien, 20.30 Havanoj bus rodomas vis kitas ispaniškas filmas (anglų subtitrai). Įėjimas visiškai nemokamas, tad jei kas domisi ir turi laiko - ryt rodys filmą November.
sekmadienis, lapkričio 08, 2009
intensyvios socializacijos šeštadieniai
Tokie patys mano mėgstamiausi.
Kelintas šeštadienis iš eilės, išeinu ryte (~14.00 vietos laiku), parsirandu... kaip išeina. :)
Šiandien darėm kultūrinius mainus (cultural exchange) su Baltarusija. Tiksliau su Artsiom iš Minsko, kurį netikėtai užmatėm vakar CS Vilniaus grupės forume, jis mums (man ir Simai) patiko, tai sakom: "kodėl gi nepalaikius jam kompanijos?". Tiesa, kai išėjus laukan pamačiau, koks oras, kažkodėl tas "kodėl nepalaikius jam kompanijos?" jau neatrodė tokia šauni idėja. Bet jei negausiu plaučių uždegimo po visko, tai sakysiu, kad vis tik viskas buvo taip kaip reikia.
Tai viskas vyksta maždaug taip:
Susitikam geležinkelio stoty, prasinešam pro senamiestį, nedidelis turas po Vilniaus universitetą, amatų gildijos paruošto maisto ragavimas (autentišku XVIa stilium), mirtinas šaltis ir drėgmė batuose ir po striuke, nes, aišku, nė vienas neturim skėčio. Šildomės Pilies coffee inn'e kartu su krūva emo vaikučių. Tada itin greitas Užupio aplankymas. Nusiperkam pomidorų ir maunam į Kamčiatką mano mamos ruoštų kepsniukų valgyt. Besėdėdami coffee inn'e sutariam su kita CS'ere, kad eisim pažiūrėt vakare 3D video instaliacijų ant Rotušės ir alaus į Būsi Trečias, tai iškart po kepsniukų ir arbatos grįžtam atgal į centrą. Pametam Simą pakeliui, nes jos plaučiai atsisako dirbt, bet susitinkam su Asta ir Natalija, dar Giedre, Ian'u ir dar kokiom tai mergiotėm, kurios per greit dingo, kad aš jų vardus atsiminčiau. 3D video instaliacijos, iš kurių aš tiek daug tikėjaus, pasirodo yra gerai apgalvota naujo Sony Ericson'o reklama. Bet vis tiek įspūdinga. Tai pažiūrim pakartojimą 3 kartus. Ir tada vėl šildomės Būsi Trečias. Iain'as praranda vyriškumo taškus su kiekvienu užsisakytu alum (kokosų skonio - -5, Irish Whiskey - dar -5, jei geri per šiaudelį, tai -10). Iain'as tai australas, kuris keliauja po Europą jau ketvirtą mėnesį. Po kiek laiko prie mūsų šešių prisijungia Krisas iš Australijos ir Diana iš Švedijos, dar Viktorija ir Erikas - amerikietis, kurį Viktorija host'ino. Išeina toks jaukus, optimalaus dydžio improvizuotas CS susitikimas. Man pirmas! Kadangi vakar parsiradau kažkada tarp 4 ir 5 ryto, tai šiandien buvo nuspręsta grįžt, kai dar troleibusai važiuoja. Palydėjau Astą iki troleibuso namo, o Artsiomą iki WOO, kur šiandien regio/dub/jungle tūsas ir tuom baigiau savo šeštadienį. Bent jau aktyvios socializacijos dalį. ;)
Dalykai, kuriuos sužinojau:
1) Australai pavydi mums galimybės nuvažiuot į kitą šalį tiesiog dienai arba savaitgaliui, arba vienam tūsui kaip Artsiom. Nes jei jau išvažiavai vienam kartui iš Australijos, tai kažkaip pinigine prasme nebeapsimoka pabūt kažkur dieną/dvi/savaitę, tai jie ir keliauja metais.
2) Suomiai turi degtinės sauną. Krisas pasakojo savo patirtis, bet kadangi plepėjo savo greitai australų anglų, tai supratau tiek, kad sėdi degtinėj ir, iš esmės, "get drunk through your ass" ;D Kažkur jau buvau girdėjus, kad suomiai yra lengvai trenkti.
3) Regio tūsai Minske vyksta maždaug 2 kartus į metus, jei pasiseka. Todėl tokiems kaip Artsiom nieko nelieka kaip tik važiuot į Vilnių tūsint.
4) Baltarusijoj tave gali areštuot už tai, kad groji gitara gatvėj.
5) Kiečiausias baras/pub'as Minske yra граффити. Reikia turėt galvoj, važiuojant į Minską.
Kiti geri dalykai:
Gavau pakvietimą į Slovėniją. Kaip ir! ;)
Galutinai įsitikinau, kad CS yra daugiau negu tik šiaip nemokama nakvynė.
Kelintas šeštadienis iš eilės, išeinu ryte (~14.00 vietos laiku), parsirandu... kaip išeina. :)
Šiandien darėm kultūrinius mainus (cultural exchange) su Baltarusija. Tiksliau su Artsiom iš Minsko, kurį netikėtai užmatėm vakar CS Vilniaus grupės forume, jis mums (man ir Simai) patiko, tai sakom: "kodėl gi nepalaikius jam kompanijos?". Tiesa, kai išėjus laukan pamačiau, koks oras, kažkodėl tas "kodėl nepalaikius jam kompanijos?" jau neatrodė tokia šauni idėja. Bet jei negausiu plaučių uždegimo po visko, tai sakysiu, kad vis tik viskas buvo taip kaip reikia.
Tai viskas vyksta maždaug taip:
Susitikam geležinkelio stoty, prasinešam pro senamiestį, nedidelis turas po Vilniaus universitetą, amatų gildijos paruošto maisto ragavimas (autentišku XVIa stilium), mirtinas šaltis ir drėgmė batuose ir po striuke, nes, aišku, nė vienas neturim skėčio. Šildomės Pilies coffee inn'e kartu su krūva emo vaikučių. Tada itin greitas Užupio aplankymas. Nusiperkam pomidorų ir maunam į Kamčiatką mano mamos ruoštų kepsniukų valgyt. Besėdėdami coffee inn'e sutariam su kita CS'ere, kad eisim pažiūrėt vakare 3D video instaliacijų ant Rotušės ir alaus į Būsi Trečias, tai iškart po kepsniukų ir arbatos grįžtam atgal į centrą. Pametam Simą pakeliui, nes jos plaučiai atsisako dirbt, bet susitinkam su Asta ir Natalija, dar Giedre, Ian'u ir dar kokiom tai mergiotėm, kurios per greit dingo, kad aš jų vardus atsiminčiau. 3D video instaliacijos, iš kurių aš tiek daug tikėjaus, pasirodo yra gerai apgalvota naujo Sony Ericson'o reklama. Bet vis tiek įspūdinga. Tai pažiūrim pakartojimą 3 kartus. Ir tada vėl šildomės Būsi Trečias. Iain'as praranda vyriškumo taškus su kiekvienu užsisakytu alum (kokosų skonio - -5, Irish Whiskey - dar -5, jei geri per šiaudelį, tai -10). Iain'as tai australas, kuris keliauja po Europą jau ketvirtą mėnesį. Po kiek laiko prie mūsų šešių prisijungia Krisas iš Australijos ir Diana iš Švedijos, dar Viktorija ir Erikas - amerikietis, kurį Viktorija host'ino. Išeina toks jaukus, optimalaus dydžio improvizuotas CS susitikimas. Man pirmas! Kadangi vakar parsiradau kažkada tarp 4 ir 5 ryto, tai šiandien buvo nuspręsta grįžt, kai dar troleibusai važiuoja. Palydėjau Astą iki troleibuso namo, o Artsiomą iki WOO, kur šiandien regio/dub/jungle tūsas ir tuom baigiau savo šeštadienį. Bent jau aktyvios socializacijos dalį. ;)
Dalykai, kuriuos sužinojau:
1) Australai pavydi mums galimybės nuvažiuot į kitą šalį tiesiog dienai arba savaitgaliui, arba vienam tūsui kaip Artsiom. Nes jei jau išvažiavai vienam kartui iš Australijos, tai kažkaip pinigine prasme nebeapsimoka pabūt kažkur dieną/dvi/savaitę, tai jie ir keliauja metais.
2) Suomiai turi degtinės sauną. Krisas pasakojo savo patirtis, bet kadangi plepėjo savo greitai australų anglų, tai supratau tiek, kad sėdi degtinėj ir, iš esmės, "get drunk through your ass" ;D Kažkur jau buvau girdėjus, kad suomiai yra lengvai trenkti.
3) Regio tūsai Minske vyksta maždaug 2 kartus į metus, jei pasiseka. Todėl tokiems kaip Artsiom nieko nelieka kaip tik važiuot į Vilnių tūsint.
4) Baltarusijoj tave gali areštuot už tai, kad groji gitara gatvėj.
5) Kiečiausias baras/pub'as Minske yra граффити. Reikia turėt galvoj, važiuojant į Minską.
Kiti geri dalykai:
Gavau pakvietimą į Slovėniją. Kaip ir! ;)
Galutinai įsitikinau, kad CS yra daugiau negu tik šiaip nemokama nakvynė.
pirmadienis, rugpjūčio 10, 2009
šeimos kelionė
Opa! Ratas buvo mane nugąsdinęs, kad šeimos kelionė yra pati blogiausia kelionių rūšis, bet visai nebuvo taip blogai. Aišku, rėkėm visi vieni ant kitų nuo pirmos dienos, bet tai kad ir namie panašiai. ;)
Planas buvo nuplaukt keltu iš Klaipėdos į Kylį, ta pati vakarą nuvaryt iki Aarhus, pabūt ten, palikt sesę ir daiktų balastą ir per Vokietiją bei Lenkijos pakrantę grįžt namo, viskam sugaišt maždaug savaitę.
Kaip tarėm taip ir padarėm.
1. Keltas - lėtas daiktas, o ir dairytis kažkur vandenų viduriuos, kai jokių krantų nematyt, ne toks jau malonumas.
2. GPS'as gudrus daiktas ir turi visokių mandrų funkcijų, kurias geriau susižinot prieš išvažiuojant kur nors, kitaip važiuosi 200 km keturias valandas.
3. Legoland'e Danijoj yra daug daug LEGO kaladėlių ir beveik tiek pat danų daugiavaikių natūralių blondinų šeimų.
4. Aarhus'as nepasikeitė, gal tik kad padaugėjo gražių vokiečių 34-tam Risdalsvėj barake. Gintare, perduok linkėjimus Alex'ui nuo manęs!
5. Vokietijoj yra daug klaidinančių nuorodų į palapinių miestelius ir nakvynės vietas. Miegojom mašinoj, šalia rugių lauko.
6. Schleswig-Holstein regionas Vokietijoj man patiko, nemeluoja turistų gidai.
7. Vokietijoj užsidegė mūsų kelioninis autobusiukas. Oi oi.. Ką čia veiksi? Užgesinom ir ėjom prie jūros.
8. Tėtis labai norėjo ką nors, nesvarbu ką, iš Vokietijos pirkt ir vežt į Lietuvą. Pirkt, parduot, atsipirkt.
9. Mama - geras keleivis. Mažai skundžias, viskas jai gražu ir visur patinka.
10. Sesė - irgi neblogas. Tik kad žliumbia, kai dantį skauda. Bet juk kas nežliumbtų, ar ne?
11. Pasimokiau, kad planuojat maršrutus reikia atidžiai žiūrėt kur yra keliai, o kur tik keltai. ;D
12. Prie Vokietijos sienos lenkai kalba lenkiškai ir angliškai, ir rusiškai, o va prie Lietuvos, tai jau tik lenkiškai.
13. Lenkijoj viskas vis dar pigiau.
14. O Lietuvoj net lyginant su Lenkija yra labai labai pilka.
O! Ir nuotraukos, kaip visad.
Planas buvo nuplaukt keltu iš Klaipėdos į Kylį, ta pati vakarą nuvaryt iki Aarhus, pabūt ten, palikt sesę ir daiktų balastą ir per Vokietiją bei Lenkijos pakrantę grįžt namo, viskam sugaišt maždaug savaitę.
Kaip tarėm taip ir padarėm.
1. Keltas - lėtas daiktas, o ir dairytis kažkur vandenų viduriuos, kai jokių krantų nematyt, ne toks jau malonumas.
2. GPS'as gudrus daiktas ir turi visokių mandrų funkcijų, kurias geriau susižinot prieš išvažiuojant kur nors, kitaip važiuosi 200 km keturias valandas.
3. Legoland'e Danijoj yra daug daug LEGO kaladėlių ir beveik tiek pat danų daugiavaikių natūralių blondinų šeimų.
4. Aarhus'as nepasikeitė, gal tik kad padaugėjo gražių vokiečių 34-tam Risdalsvėj barake. Gintare, perduok linkėjimus Alex'ui nuo manęs!
5. Vokietijoj yra daug klaidinančių nuorodų į palapinių miestelius ir nakvynės vietas. Miegojom mašinoj, šalia rugių lauko.
6. Schleswig-Holstein regionas Vokietijoj man patiko, nemeluoja turistų gidai.
7. Vokietijoj užsidegė mūsų kelioninis autobusiukas. Oi oi.. Ką čia veiksi? Užgesinom ir ėjom prie jūros.
8. Tėtis labai norėjo ką nors, nesvarbu ką, iš Vokietijos pirkt ir vežt į Lietuvą. Pirkt, parduot, atsipirkt.
9. Mama - geras keleivis. Mažai skundžias, viskas jai gražu ir visur patinka.
10. Sesė - irgi neblogas. Tik kad žliumbia, kai dantį skauda. Bet juk kas nežliumbtų, ar ne?
11. Pasimokiau, kad planuojat maršrutus reikia atidžiai žiūrėt kur yra keliai, o kur tik keltai. ;D
12. Prie Vokietijos sienos lenkai kalba lenkiškai ir angliškai, ir rusiškai, o va prie Lietuvos, tai jau tik lenkiškai.
13. Lenkijoj viskas vis dar pigiau.
14. O Lietuvoj net lyginant su Lenkija yra labai labai pilka.
O! Ir nuotraukos, kaip visad.
ketvirtadienis, liepos 30, 2009
tai mums laimė
Vakar gal iki pusiaunakčio tvarkėmės kaimo sodyboj: skiedros ten, rastai kitur, geros lentos prie pagriuvusios lentpjūvės. Gera valanda ir stovėjimo aikštelė vestuvių mašinom paruošta. Smagus daiktas tos talkos! Su daina ir pokštukais darbas šauniai vyksta. O kadangi rausėmės tokiose vietose, kur gal 10 metų nieks nebuvo judinta, tai daug dalykų radom. Geležėlę radom, pasagą tikriau, samagono porą butelių, ne bet kokio, o 'amerikanskij spirit', su tokiom šauniom etiketėm. Tai mums laimė! Galėsim visus vestuvininkus šauniai pavaišint! Tada dar širšių lizdą iš po plytų iškasėm. Ir aš radau būdą į jį įlipt. Širšėm nepatiko. Širšės įkando man į pėdą. Gerai, kad nesmarkiai sutino, o tai būčiau į savo vestuvines lakierkas neįkišus. Tai man nelaimė!
Tokie vasaros nuotykiai.
Reikia eit pakuotis daiktų kitam nuotykiui. Nes nuotykis - tai laimė! ;D
Tokie vasaros nuotykiai.
Reikia eit pakuotis daiktų kitam nuotykiui. Nes nuotykis - tai laimė! ;D
pirmadienis, liepos 27, 2009
linksmieji latviai
Šiandien labai linksmas, šiek tiek senstelėjęs, gerai besiderantis, laužyta lietuvių kalba kalbantis latvis pasakojo anekdotą, kurio daugiau niekam kitam pasakot negali tik lietuviams:
Buvo diedukas ir bobutė, gyveno sau Lietuvoj. Bobutės vardas buvo Onutė. Bet kartą va bobutė ėmė ir pasimirė. Kadangi diedukas bobutę mylėjo, tai pakasė ją, pastatė gražų paminklą. Bet nesugalvoja jis ką tam paminkle parašyt. Tai nuvažiavo į Maskvą, pasižiūrėt kas apie Leniną mirusį parašyta. Ir mato, kad ten rašo taip: Mirė Leninas, tegyvuoja leninizmas! Tai grįžo diedukas namo ir iškalė ant Onutės paminklo: Mirė Ona, tegyvuoja onanizmas!
šeštadienis, liepos 25, 2009
galbūt
Galbūt palaimingiausi bučiniai yra tie, kurių visai nesitiki, gal gražiausios akimirkos yra tos, kai neturi laiko mąstydamas jų iš anksto sugadinti. Galbūt aš tai ir visados žinojau.
Annelies Verbeke
šeštadienis, liepos 11, 2009
Ekstremaliai! ;)
Kam dar nepasigyriau, tai mano vasara puiki! Net nesitikėjau. Nes kai nedirbi, tai neturi pinigų; kai neturi pinigų, tai nėra pramogų... Nesąmonė! ;)
Šiandien pasidarėm sau pramogą ir išvažiavom dviračiais į Jelgavą, kur vyksta tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Gailėkitės kas pavėlavot. Pridėjau krūvas nuotraukų. Mėgstantiems žiūrėt.
Ryt dienos kelionė prie Kauno jūros. Poryt į Vilnių. Susitikt su tais, kurių pasiilgau. Ir kt.
oh yeah!
Šiandien pasidarėm sau pramogą ir išvažiavom dviračiais į Jelgavą, kur vyksta tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Gailėkitės kas pavėlavot. Pridėjau krūvas nuotraukų. Mėgstantiems žiūrėt.
Ryt dienos kelionė prie Kauno jūros. Poryt į Vilnių. Susitikt su tais, kurių pasiilgau. Ir kt.
oh yeah!
pirmadienis, birželio 22, 2009
neparduotos vasaros laimės savaitgaliai
Penktadienį ilga kelionė į sostinę, būsi trečias ir liverpool party. Jeigu jums nebuvo smagu, tai aš nesuprantu jūsų supratimo apie smagumą!
Šeštadienio vėlyvi pusryčiai su kaimynais, kultūros naktis, kuri kažkur dingo mums bevaikštant nuo vieno senamiesčio kampo iki kito. Gerai, kad buvo Bob Marley tribute ir pamišę Sereikiškių būgnininkai, kurie atpirko visą pražiopsotą kultūrą.
Sekmadienio popietė su senais ir naujais draugais. Stipriai šypsant nuo pat ryto.
Nuo intensyvios socializacijos skauda skruostus.
Ryt keliauju namo apturėt laimės savaitės. Ir laukit grįžtant! ;)
Šeštadienio vėlyvi pusryčiai su kaimynais, kultūros naktis, kuri kažkur dingo mums bevaikštant nuo vieno senamiesčio kampo iki kito. Gerai, kad buvo Bob Marley tribute ir pamišę Sereikiškių būgnininkai, kurie atpirko visą pražiopsotą kultūrą.
Sekmadienio popietė su senais ir naujais draugais. Stipriai šypsant nuo pat ryto.
Nuo intensyvios socializacijos skauda skruostus.
Ryt keliauju namo apturėt laimės savaitės. Ir laukit grįžtant! ;)
antradienis, birželio 02, 2009
tobuli sekmadieniai
Turiu pasakyt, kad paskutinės pavasario dienos buvo puikios. Totali tobulystė +/- nedidelė paklaida.
Gera (riestinis ant e) yra būt 22-jų ir visiškai nesijaust blogai atsibudus su batais ne savo lovoj. Ačiū Draugams. Iš didžiosios D.
O sekmadienis yra ta savaitės diena, kada būtina skirt laiko sau ir tiems, kurie tau rūpi. Sekmadienį visiškai ne nuodėmė bimbinėt. Atvirkščiai, tai turėtų būt visuotinai priimta sekmadienio veikla. Visi turėtų turėt laiko susitikt su draugais ir va taip nerūpestingai leist popietes ir vakarus. Slampinėt po miestą, gulinėt prie upės, sėdėt parke, valgyt ledus ar rūkyt kaljaną.
Neparduosiu vasaros!
Gera (riestinis ant e) yra būt 22-jų ir visiškai nesijaust blogai atsibudus su batais ne savo lovoj. Ačiū Draugams. Iš didžiosios D.
O sekmadienis yra ta savaitės diena, kada būtina skirt laiko sau ir tiems, kurie tau rūpi. Sekmadienį visiškai ne nuodėmė bimbinėt. Atvirkščiai, tai turėtų būt visuotinai priimta sekmadienio veikla. Visi turėtų turėt laiko susitikt su draugais ir va taip nerūpestingai leist popietes ir vakarus. Slampinėt po miestą, gulinėt prie upės, sėdėt parke, valgyt ledus ar rūkyt kaljaną.
Neparduosiu vasaros!
antradienis, gegužės 19, 2009
FYI
Svarbiausia Šaltibarščių sudėtinė dalis yra krapai. Svarbu nepamiršti krapų ir kefyro. Visa kita yra antraeiliai dalykai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)