Nauji metai, nauji ratai!

Seniai nerašiau. Beveik pamiršus buvau apie tokį dalyką kaip mano blogas (turbūt reikėtų sakyt 'internetinis dienoraštis', a?) kažkur interneto begalybėse. Voratinkliais apaugo nuo vasaros. Nauji metai, nauji ratai! Ar koks ten yra gražus lietuviškas posakis? Pradėsiu iš naujo. Ne tam, kad pasigirčiau, ką mačiau, kur buvau ir ką naujo sužinojau. Ne tam, kad papasakočiau, ką per dieną nuveikiau ir ko priplanavau kitai. Net nesvarbu, kad jį kas išvis skaitytų. Rašysiu tam, kad nepamirščiau gražiai lietuviškai rašyt! Nes su didžiausiu pasibaisėjimu Kalėdines atvirutes rašydama pastebėjau, kad po keturių mėnesių gyvenimo australų šeimoj ir bendravimo su naujais draugais vien angliškai pradėjau ne tik kalbėt, bet ir galvot angliškai, ir kartais (gėda pripažint) užtrunku ilgiau nei minutėlę prisimint kaip dalykus lietuviškai pavadint.

Eurotrip vol.2 > finiso tiesioji

Skaiciuoju paskutines eurotrip'o dienas Portugalijoj. Is esmes jau kaip ir viskas - sese issiunciau namo, kur jin tik nusileidus Kauno oro uoste vel pasijuto mylima, o as pati veikiu nieko Lisabonoj. Iki penktadienio. O tada naktis Porto oro uoste, popiete geriant sangrija Madride ir vakariene su nauja seima Sveicarijoj.

Siek tiek nuotrauku su komentarais facebok´e. Gal kada nors bus ir daugiau. O gal ir ne, nes kol prisiruosiu pasibaigs galiojimo laikas ir nebebus ispudziai sviezus ir idomus. Bus matyt.

Po pirmos workaway patirties Galicijoj vaziavom zemyn i Lisabona kelioms dienoms. Pirmas ispudis Portugalijoj buvo ´kodel cia tiek daug siuksliu?!´ ir dar ´o ziurek, Portugalija griuva!´ arba ´vel Portugalija dega!´. Po to buvo nedidelis nukrypimas nuo plano A (praleist savaite Andaluzijoj), kai atsidurem savaitei Maroke, bet ten jau visai kita didele istorija, apie kuria kazkada prisiruosiu parasyt kita irasa.

Po 6 dienu soke siaures Maroke grizom su Helio i Ispanija, Sevilija, kur Helio suorganizavo mums kambari nakciai, flamenko sou ir fiesta po to! Kita ryta nesekmingai bandem apziuret Sevilija. Buvo ziauriai karsta, tai baiges tuo kad dvi valandas pasedejom sesely prie katedros, dar valanda interneto kavinej ir istranzavom i Portugalija. 'O kur jums Portugalijoj reikia?´ klausia musu sustoje, 'i papludimi!', 'Mes i Vilamoura, tinka?', 'Tinka!'. Dvi dienos beveik nekeliant kojos is papludimio Algarvej. Su saulelydziais, krentanciom zvaigzdem, uodais ir palapine tiesiog papludimy. Naktis Lisabonoj ir tada tranzuojam paskutines dvi savaites praleist centrinej Portugalijoj - workaway patirtis numeris 2.

Workaway numeris 2 nebuvo toks smagus kaip pirmas. Trecia vakara buvom apkaltintos nepakankamu kiekiu skleidziamos laimes ir entuziazmo! Didziai pasipiktinau tuo, nes niekaip nesupratau kaip mums atvaziavus i mazaja geju Olandija skleist cheerfulness and hapiness, jei nieks nekalba angliskai, iskyrus kai reikia instrukcijas darbui duot, dar nei neturejom laiko apsidairyt aplink ir susipazint kaip reikian su viskuo. Jau beveik buvom sukure plana vaziuot pas Helio i Sevilija, bet paskui kazkaip prisitaikem, nes neturejom kitos iseities. Beveik nebuvo like pinigu, o skrydziai abieju tik rugsejui. Bet paskui atvaziavo linksmosios sesutes belges ir Jo atsigavo, kai isvaziavo nuobodus sveciai is kempingo. Galiausiai is visko gi galima imt tik tai kas geriausia ir lengvai paignoruot visa kita. Taip ir padarem!

Siandien manes klause, ar vaziuociau dar karta. Vaziuociau! Net labai. Buvo gera! Smagu. Kartais netiketa ir su lengvais soko prieskoniais. Ir nors pavargdavau, ir pykdavau, ir skusdavaus, ir budavau uzsiknisus kartas nuo karto vis tiek geru dalyku buvo daaaug daugiau negu blogu. Geras nuotykis! Nepakartojamas. Visad leisciaus i dar viena panasu. :)

Eurotrip vol.2 > naujausios naujienos

Siandien ryte buvau pazadinta laukiniu karviu! Tiksliau Kourosh ibego i kambari kazka apie karves daug snekedamas, tai teko ristis is lovos paziuret, kas vyksta. Isbegu i lauka basikom, o ten Petra karves su sluota vaiko. Atrakcija! Ryto uzduotis buvo saugot teritorija nuo karviu. :) Tai kol su Kourosh'u ziurejom senor de los anillos vis ejau paziuret, ar karves vel negrizo. Bet negrizo.

Tada kurem plana rugpjuciui, nes ateina laikas jau isvaziuot is cia. Ketinom pabut dvi savaites, pabusim kiek ilgiau, nes sestadieni vyks dar viena fiesta, kurios negalim praleist, o tada jau sekmadieni issimiegoje pajudesim link Lisabonos. Ir kur trauksim i Sevilla, o po to nusprendem plaukt i Maroka! Nes jei jau taip arti busim, turim laiko ir siaip... Ko gi nepasinaudot proga ir nepabut Afrikoj eurotrip'a darant? Tai va! Gal kam atviruka is Afrikos? :)

Papietave ejom prie upes. Jau rasiau, kad turim upe prie pat namo ir einam ten kasdien arba kelis kartus per diena, bet dabar Petra parode mums grazesne vieta, kur kai nueini, tai nebesinori ir grizt - galeciau but visa diena! Is krastu upes didziuliai akmenys, gal net uolos, sakyciau, vienoj vietoj tokia kaip ir sala is akmens irgi, tai ten labai gera tiesiog gulet ant to saules ikaitinto akmens visiems nuogiems islipus is vandens arba sokinet nuo jo i vandeni. Gaila, kad nardyt nemoku. Dar, kadangi upe leidziasi zemyn, tai daug vietu yra tokie mazi kriokliukai - gamtos jaccuzi! Siandien Kourosh'as parode man viena didesni, po kuriuo imanoma palist ir sedet pasislepus, kad nieks nematytu. :)

Po upes buvo darbo valandele, darem molio vandens ir zemes misini skylems akmeniniu sienu kamsyt, tai visom keturiom po ta misini mynem ir visiems trims smagu buvo. Purvo vonios! :) Po kuriu, aisku, ejom prie upes nusipraust. Nieko blogo negalvokit, turim dusa ir galim juo naudotis, bet gi upej smagiau!

Ir siaip nepersidirbam cia. Gyvenam ispanisku ritmu: atsikeli 11, pusryciai, tada kokias dvi valandas ka nors padirbam, jei ne per karsta ir turim ka dirbt, apie 2 ar 3 jau reikia priespieciaut, o tada siesta - pokaitukas ir/arba pasiplaukiojimas upej, po to vakare dar ka nors nuveikiam, o tada velyva vakariene ir i lovytes. :) Beje, maitina mus taip, kad net ir dirbdamos nusipenejom. Vakar radom svarstykles ir issigandom. Bus mums kimst kaip per kokias Kaledas kasdien!

O, beje, Galicijoj irgi buna talkos! Vaziavom i viena, kur buvo gal valanda darbo, o likusia dienos dalis buvo skirta pabuvimui kartu, siaip prie upes, pietaujant, kaimo fiestoj arba improvizuojant. :)

Visai gera (riestinis ant e) toj Galicijoj! Gal ir neblogai Petra issirinko. :)

Pabandysiu nuotrauku ikelt, kol busim Lisabonoj, kad idomiau but!

Eurotrip vol.2 > darbo ir poilsio stovykla 'pas Petra'

Dabar jau beveik savaite gyvenam hipiu gyvenima kazkur vidury Galicijos, tarp kalnu ir misku. Turim upe salia namo, kurioj salta, bet visai gera maudytis po darbo arba siaip, kai karsta. Nama turim kazkada pries gerus tris amzius is akmenu pastatyta, o po to Petros irengta. Dvigule lova name ir maisto saldytuve irgi turim. Ir uz visa sita gera kartais ka nors padirbet turim. Bet ne per daznai ir ne per sunkiai. :) Viena diena kambarius tvarkem, t.y. bandem tvarkyt, nes cia kazkaip atrodo misija neimanoma padaryt tvarka, taip kaip as ja isivaiduoju, nes voratinkliai ant langu, dulkes ir panasus dalykai yra tiasiog naturalus dalykas namuos, kai gyveni hipiu gyvenima. Kitas darbas buvo iskast griovelius aplink du statinius vandeniui nubegt. Kita diena nugara skaudejo, nes dirbom kaip tikri kalnakasiai! Dar kamsem namo sienas akmenim, o siandien pradejom tinkuot bangini ir kita namuka. Butu idomu visai, bet kad man greit dirbt nusibosta. :)

Jei kada busit kazkur Galicijoj, tai galit ir jus pas Petra (kirtis ant e) uzsukt i Casadarte. Petra pamokys jus piest (nes piesia jau daug metu) arba grot bugneliais (nes groja dar daugiau metu ir net turi grupe 'Maktubikan'), o gal gamint naturalius kremus (nes ismoko to, kai keliavo su cirku) arba kalbet viena is tu 7 kalbu, kuriom pati kalba. :)

Dar kartais su Petra vaziuojam i hipiu vakarelius. Tokiu keistu dar nesu macius! Geriam daug vyno tada ir gerai valgom. Su Kouros (Petros sunus, kuriam 9) mokomes ispanu kabos. Visa diena tenka zaist saradas, nes jis su mumis angliskai nekalba, o as tai ispaniskai nelabai nelabai... Buvau ismokus kaip pasakyt 'krepsinis' ispaniskai vakar, bet jau pamirsau. :) Uztat kitu geru zodziu zinau!

Tai toks mazdaug ir gyvenimas toj Galicijoj. Visai neblogai! Nors as hipiu but nesugebeciau ilga laika. Ne...

Eurotrip vol.2 > marsrutas

Wuolia!
Sitiek nuvaziavom. Nutranzavom t.y.
O tada Ourensej pasidavem, uzsiknisom su ta Ispanija, susimokejom po 10€ uz autobuso bilietus ir nuvaziavom i Pontevedra. Jeigu butu reikeje kas nakti ant suoliuko parke miegot, tai turbut nei Lenkijos nebutume pravaziave, nes labai sunku, kai esi pavarges stovet ant kelio ir neatrodyt pavargus arba sedet masinoj ir neuzmigt, nors su vairuotoju sneketis neiseina, nes nemoki kalbos, o prie puikaus kalnu vaizdo jau buni pripratus per tas kelias dienas. Prancuzijoj tranzuot lengva buvo, Vokietijoj irgi, nors sustojo dazniausiai ne vokieciai, Lenkijoj irgi puikiai sekas, tik nervina lenkiskai sneketis, kai moki tik penkis zodzius, Ispanijoj baisiai sunku gera vieta tranzavimui rast. Mieste stovet neiseina, gale miesto iskart autostrada, degalines kazkur toli nuo kelio, tai... Bet dar nepasiduodam, bandysim imt Portugalija ir Ispanija po pertraukeles darbo ir poilsio stovykloj 'pas Petra'!


Agrandir le plan

Eurotrip vol.2 part 1

Labai skubejom visur, nebuvo kada zadeto blogo rasyt, tai dabar labai labai trumpai ir greitai apie viska.

Isvaziavom liepos 3, dar nei dvi savaites nepraejo, o atrodo, kad Vilniuj nebuvau jau kokia amzinybe!

Pirmiausia buvo dvi stoteles Lenkijoj - Bialystok ir Poznan, aplankem Piotr ir Kamil, kurie taip mumis rupinos, kad sestadieni jau apie 5 vakaro buvau siek tiek apsvaigus nuo tradiciniu lenkisku gerimu. Per dvi dienas Lenkijoj pradejau suprast pakankamai lenku kalbos, dar po keliu buciau pradejus sneket, nes niekam ten neidomu, kai sakai 'pa polski nerazumiem', vis tiek kalba su tavim lenkiskai ir viskas.

Trecios dienos vakare jau buvom Cekijoj. Hradec Kralove, Havelka's farm, barbekiu ir ezerai - lengvas atokvepis nuo isgertuviu Lenkijoj. Kita diena per pusdieni isvaiksciojom visa Praha, paragavom tradiciniu valgiu ir alaus, palyginom cekiskus bendrabucius su lietuviskais ir taip pavargom, kad net nebesitusinom.

Per penkta diena pravaziuojam visa Vokietija, vakare jau ziurim futbola su superior breed of french, geriam vyna ir valgom suri, nes taip pridera. Belfortas turi mazyti senamiesti ir liuta, tai ryte apziureje visa sita isvaziuojam i Grenoble aplankyt Guillaume. Ten barbekiu parke su prancuziskais pankais. an rods niekada nesu valgius tokios zalios mesos ir tokiu pridegusiu desreliu. Bet man patiko. Ryte nusprendziam vietoj vaiksciojimo po miesta issimiegot, o paskui pajudam link Montpellier. Grazus miestelis pilnas prancuzu. Ha. Keisti tie prancuzai, bet man visai patiko. Jei kada busit Montpellier, tai nesugalvokit isvaziuot dviraciu i papludimi vidurdieni, net jeigu ir kainuoja tas dviratis tik eura keturioms valandoms. Miriau! 37 karscio.

Po keturiu dienu Prancuzijoj lekiam i Ispanija! Is Montpellier pasigaunam masina tiesiai i Barselona. Ne visai, nusprendem pakeliui i papludimi uzsukt, bet po to per 5 min degaline pagavom masina i pati Barselonos centra - plaza Catalunya. Apsigyvenam pas Bruno, kuris tik pries savaite ar dvi hostino mano klasioke. Mazas pasaulis! Barselona ziauriai didele. Vaiksciojimui ta prasme. Bet grazi! Teks grizt, nes daug ko nepamatem. Paskui planavom kilt i virsu ir vaziuot papludimiu i Pontevedra, bet plana pakeitem, antra nakties atsidurem Valladolid, baras, parkas, miegas ant suoliuku ir va esam kazkur niekur vidury Galicijos. Bet apie ta veliau! Ir apie pora isimintinu vairuotoju irgi. Hasta luego!!

liko mažiau nei 3 dienos!

Vis tik nusprendėm išvažiuot šeštadienį ryte, o ne bandyt suspėt kur nors dar penktadienį.

Ryt jau lėksiu į Vilnių, tai šiandien pusę dienos pakavau kuprinę. Bandžiau laikytis Igno nurodymų, bet galiausiai vis tiek tiesiog susukau drabužius ruliukais, sugrūdau kuo giliau o ant viršaus sumečiau visa kita. Po to minimum 3 kartus turėjau išpakuot viską, nes sesei pavyzdžiui prireikia ko nors, kas yra įgrūsta į patį dugną. Ir man rods, kad teks dar kartą viską perkraut ryt, poryt ir šiaip kiekvieną dieną, nes nesugebėsiu išsiimt to, ko man prireiks, visko neišvertus. Dėl įdomumo pasvėrėm kuprines. Viso 12 kg ant pečių. Sesės vos vos lengvesnė. Kai pavargsiu, pradėsiu po daiktelį palikinėt pas tuos, pas kuriuos apsistosim. :)

Tikiuos, kad išvažiavus neprisiminsiu, pamiršus, ką nors svarbaus. Žemėlapis kuprinėj, pinigai, dokumentai, pakrovėjai, miegmaišis, palapinė... Gal daugiau ir nereikia nieko. Tik gero vėjo!

liko 6 dienos

Čia parlekiam, čia išlekiam. Ta proga nuvažiavom su giminėm susitikt. Vis tiek nesimatėm nuo Kalėdų beveik ir gal iki kitų nepasimatysim, tai reikia bent pasirodyt, kaip atrodom.
Visad smagu! Dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės, sūnenai, dukterėčios ir t.t. ir pan. Juolab, kai visi tokie prikolistai. Tai niekad neliūdna!

Beje, audžiu mintį, kad gal prieš kelionę reikia nusiskust. Ta prasme plaukus. Galvos, ta prasme. Ne visai plikai, bet kokiu 3 numeriu. Nes kada daugiau, jei ne dabar? Kam pasakiau, tai teigiamos nuomonės neišgirdau dar. Bet.. Kuo mažiau pritariančių balsų, tuo man labiau norisi viską daryt. Bus matyt!

liko 7 dienos

Arba mažiau!
Priklausys nuo to kokio griausmingumo bus pasimatysim-kur-nors-Europoj vakarėlis, pradedam senamiesčio Šnekuty 1900. Jeigu sugebėsim atsigaut iki penktadienio popietės, tai išvažiuosim jau tada.

Po truputį ryškinu Prancūziją: Belfort, Grenoble, Cruas, Montpellier... O va tada jau Barcelona!

Šiandien namie buvo barbekiu mūsų sugrįžimo ir diplomų gavimo proga. Viskas kaip visada. Kas pažįsta ką nors iš mano šeimos gali maždaug įsivaizduot kas tas kaip visada. :) Ir dar išmokau naują dainą Žvirblelis Pilkas. Mėgstu liaudies kūrybą! :)

Jeigu ilgai namie mamos maitinama būsiu, tai sutingsiu bevažiuot kur nors! Voush.

liko 8 dienos

Iki didžiojo vasaros nuotykio liko vos 8 dienos!

Tad namie atostogaudama ir kulinariniais (ne)sugebėjimais stebindama šeimą (šiandien dariau sušį!) planuoju maršrutą.

Turėsim maždaug 12 dienų nusigaut iki pačių Ispanijos vakarų. Pirmos kelionės dalies galutinis tikslas - Pontevedra, kur mus pasiims Petra ir nusiveš į netoliese esančią stovyklavietę, kur, mainais į pagalbą tvarkantis joje, gausim nemokamą nakvynę ir maitinimą dviems savaitėms. Per kurias, jei pasiseks, aplėksim apylinkes ir suplanuosim, ką veikt per dvi laisvas savaites rugpjūčio pradžioj.

Kol kas maršrutą planuot sekėsi puikiai. Tereikėjo surast draugus žemėlapy, pasidomėt, ar nepasiilgo manęs, ir pranešt datą, kada planuojam juos aplankyt. Pirmas sustojimas - Bialystok, pas Piotr. Po to - Poznan, pas Kamil, Hradec Kralove, pas Jirka ir Praha, pas Eva. Tada greit greit autostradom pralėksim Vokietiją ir nepraėjus nė savaitei nuo kelionės pradžios jau būsim Prancūzijoj. Čia truputį ir užstrigau, nes ten draugų, kuriuos aplankyt reikėtų, neturiu. O ir šiaip nedaug apie šalį žinau, tai dabar bus daug googlinimo, bandant išsiaiškint kur verta užsukt per tas kelias dienas, kurias galim praleist Prancūzijos pietuose.
Gal kas turit patarimų? Jamsim viską!

'nepaprastų dienų dienoraštis'

Mano mažoji sesė rašo tokį 'nepaprastų dienų dienoraštį'. Pirmadienis, mačiau, jau yra tame dienorašty. Vis tik nepaprasta diena - visi važiavo manęs pasveikint, sėkmingai baigus universitetą ir gavus bakalauro diplomą.
Ryte dar susipakavau paskutinius daiktus daikčiukius daiktelius, papusryčiavau nagus lakuodama, tada viską supakavom į mamos mažytį golfą ir važiavom iškilmių, kurios staigiai prasidėjo, staigiai baigės, nespėjau nei ašaros nubraukt. :) Ačiū tiems, kurie atėjo pasidžiaugt su manim! Paskui šventinis šampanas su tėvais. Tada tėvus su sese išsiunčiau pramogaut į akropolį, o pati į Alaus Namus, nelaužant tradicijų. Gaila, kad tik valandėlę spėjau pasėdėt. Teko visus apdalinus bučiniais ir apsikabinimais išeit dar tūsui neprasidėjus. Kitas nepaprastos dienos įvykis buvo family reunion Kaune, kur pasiėmėm sesę, grįžusią po kelionių Meksikoj, su 3 lagaminais, kuriuos supakavus į tą patį mažytį golfą, kur jau buvo mano daiktai, praktiškai nebebuvo įmanoma mums tilpt, bet tilpom. Meksikietišku stilium! Ir grįžom.

Sėkmingai poilsiaujam namie. Kraustom ir perkraustom daiktus. Gaila, kad Lietuvoj nėra tokio dalyko kaip yard sale. Bent savo škurlių pusę spintos parduotumėm, jei nieko kito. Aš vis dar nesusivokiu, kaip sugebėjau tiek daiktų sukaupt, net stengdamasi nieko nekaupt. Gi net puodą skolintą metus barake naudojau!
Namie gerai. Man rods, išvažiuodama tikrai ašarą nubrauksiu.
Turim dar savaitę pasiruošt kelionei. Jau turiu kuprinę, žemėlapį, Europos kelių atlasą, kažkiek pinigų, miegmaišį, draugų ir pažįstamų Europoj, sportbačius, kelioninį puodelį, galutinį tikslą Ispanijoj ir tris patvirtintas nakvynes pakeliui. Ir net nunešiau savo į smėlį įmestą fotoaparatą remontuot. Liko tik tokia nereikšminga smulkmena, kaip maršruto suplanavimas.

Beje, Vilniuj būsiu nuo birželio 30 iki liepos 2, imtinai. Liepos 1d. darysim atsisveikinimo vakarėlį. Kaip visad, kviečiu tuos, kurie mane mėgsta! :)

Nuo rytojaus pradėsiu skaičiuot dienas iki kelionės. O po to jau bus įspūdžiai ir nuotraukos iš kelionės.

Šveicarija, pajūris ir kiti dalykai per savaitę nutikę

Po beveik savaitės pagaliau grįžau 'namo' - į baraką. Kad tik savo lova! Labai trumpai apie viską čia, po nuotraukų komentarais.

Šveicarijoj man patiko ir net labai. Tiek vieta, tiek šeima, tiek namų taisyklės. Ir jau turiu bilietą į Ženevą rugsėjo 4d.

Ryt vėl nenormali diena, kai reikia padaryt 18 darbų per 3 valandas ir būt bent 2 skirtingose vietose tuo pačiu metu. Penktadienis ne savo lovoj, bet bent jau lovoj. O tada paskutinis savaitgalis Vilniuj pakuojantis daiktus, susitinkant su draugais ir pažįstamais, pirmadienį didis įvykis - diplomų teikimo ceremonija. Ir namo! Bent savaitei, per kurią galutinai suplanuosim vasarą ir leisimės į nuotykį. Nesulaukiu!

saulėtos dienos

Viskas! Bakalauro baigiamasis darbas apgintas dar trečiadienį. Tad likusi savaitė priklausė atostogoms namie, kurios, kaip visad, baisiai teisingos ir geros:
daug miego,
rytinė kava popiet,
daržas,
pievos,
saulė,
močiutės vynuogių vynas,
mamos šaltibarščiai,
ledai du kartus per dieną,
supynės,
pokalbiai su sesute apie gotus, įsimylėjėlius ir šiaip gyvenimą,
vakaras prie laužiuko su klasiokais,
penktadienio paieškos mieste apsiavus aukštakulniais,
popietės su knyga,
sloga,
pietūs kieme,
ir visa kita.
Čia toks mūsų pliažas.

penktadieniai kitaip

Dabar penktadieniais vietoj alaus ir pankų tūso iki pirmo troleibuso einam džiazo ir taurės vyno iki paskutinio troleibuso. Plius šiuolaikinio meno. Kodėl ne?

Man kuo toliau, tuo labiau patinka fluxus ministerija. Sutinku, patalpos vis dar smirda sovietmečiu, bet šiandien jau mažiau nei prieš savaitę. :) Ir kur kitur galima mėsytės pačirškint Gedimino prospekto vidury?

kaip erika autostopu užsimojo per 2 dienas Lietuvą apvažiuot

Pamačius, kad Vilniaus autostopo klubas organizuoja mėgėjiškas autostopo varžybas 'Baltija 2010', spontaniškai nusprendžiu, kad reikia dalyvaut. Randu kolegą, reigstruojamės. Pamačius orų prognozę savaitę prieš beveik pabėgu (geriau jau galėjau ne beveik), bet pasiryžtu.

1 diena
Kėliuosi 5:30, susipakuoju 2 dienų išgyvenimo rinkinį į kuprinę - miegmaišis, megztinis, kojinės, vilnonės kojinės, dėžutė sumuštinių, žemėlapis, dantų šepetėlis, 4 litai, 2 latai, 2 eurai... 9:12 turim startuot. Startas prie Vievio, Keturiose sostinėse. Imu traukinį iki Vievio, o tada pėdinu per visą Vievį iki starto. Gaunam maršrutą, kuris atrodo va taip va:
Tikslas - keliaujant autostopu ir pėsčiomis pasiekt visus punktus, juose atsižymėt ir grįžt į Vilnių iki sekmadienio 20 val. (pradedam šeštadienį 9 val.).
Iš pirmo žvilgsnio nepasirodė neįmanoma. Startuojam sėkmingai iki Pirčiupio, kas yra tik pusiaukelė į pirmą punktą. Tada stringam. Lyja. Po to kruša. Nueinam maždaug tiek pat kiek nuvažiuojam. Nuo Varėnos lyg ir išsigiedrija, bet jau vis tiek visi šlapi ir šalta. Todėl pykstu ir noriu namo. Nepasiryžtu pasiduot taip greitai, tai stumiamės toliau, visur užstrigdami. Iki sutemstam tepravažiuojam 3 punktus, atsiduriam kažkur tarp Kudirkos Naumiesčio ir Šakių. Siaubingai šalta naktis (tikrai minusas buvo, ryte šalną mačiau!) pusiau palapinėj, kurios bent pusę praleidau drebėdama. Ryte tik džiaugiuos, kad dar jaučiu visas galūnes ir dar labiau noriu namo.

2 diena
Per maždaug tris valandas atsikasam iki Tauragės plento ir aš, pamačius tiesų kelią namo, galutinai apsisprendžiu, nebepasiduodu įkalbinėjimams, sakau 'viskas!', skambinu arbitrui pranešt, kad nebaigsim trasos, ir, palikus kolegą, kuris užsispyrė pabaigt trasą, tiesiu keliu nuvažiuoju namo. Tik čia vėl pajuntu, kad smagu gali būt autostopu važiuot! Veža ne po 3-6 km, o bent po 40. Šilta, saulėta, greit sustoja, lekiam greitai, smagiai pašnekam, paveža iki teisingo kelio. Taip turi būt!
Mano alternatyvus maršrutas atrodė taip:

Po tokio, pripažinkim, nelabai sėkmingo pasivažinėjimo nusprendžiau, kad važiuosiu tik savo maršrutais, niekada daugiau kažkieno kito sugalvotais, tik tada kai švies saulė, o naktys bus šiltos ir tik tada kai gale maršruto lauks kažkas labai gero. :)

job-free

Kai esi job-free arba laisvas nuo darbo, kaip kad aš dabar, tai net ir atlikus smulkius įkyrius dalykus, kuriuos būtina padaryt, paroj lieka kokios 22 geros valandos laiko malonumams.
5 vaikštinėjimui po miestą, landžiojant po visus įmanomus skersgatvius ir kiemelius;
3 pokalbiams prie kavos/arbatos/priešpiečių/pietų;
2 įdomiai knygai;
1 tiesiog sėdėjimui ir stebėjimui;
8 geram miegui;
2 parodoms/koncertams/kt...
O kur dar skrajojimas padebesiais, pasaulio užkariavimo plano kūrimas ir... ir visa kita kas yra gražu!
Kaip gẽra kartais nežinot, kuri šiandien savaitės diena, kur būsi rytoj ir su kuo gersi arbatą vakare, nesirūpint dėl sąskaitos likučio, šildymo ir benzino kainų. Tiesiog!.. Mėgautis pavasariu, geru laiku ir pozityviom mintim! Gẽra... Gausiai!

kelionė į Europos centrą ir kita kultūrinė programa

Man dažnai sunku atsisakyt, kai man gražiai dalykus siūlo. O jei dalykas yra (nesvarbu kokio lygio) kelionė, tai ir išvis neįmanoma. Taip šeštadienį nusprendžiu pakeliaut iki Europos geografinio centro.

Pirmiausia nesusikalbam su vairuotoju, užsižiopsom ir, vietoj to, kad išliptumėm prie Radžiulių, atsiduriam Molėtuose. Kas yra bent dukart toliau nei mums reikėjo. Ką jau darysi, nuvažiuot iki Molėtų už 3.75 lt irgi ne kasdien juk pasiseka. ;) Pasivaikštom po vis dar žiemiškus Molėtus: bažnyčia, skulptūrų parkas, ežeriukai, autobusų stotis... Tiek tik sugebėjom lankytinų vietų iš žmonių išklaust. Sulaukiam autobuso važiuojančio Vilniaus kryptim, bet kad jau važiavom Europos geografinio centro pamatyt ir mamai nuotraukos padaryt, tai išlipam ten.

Klaidelė! Žiemos metu ir dar šeštadienį ten, aišku, niekas neveikia. Tai po mažiau nei valandos - tiek truko padaryt nuotraukas prie visų įmanomų ten esančių akmenų, pažiūrėt pro visus info centro trobelės langus ir įsitikint, kad Da Antonio tikrai mūsų šiandien neprims - nebeturim, ką daugiau veikt. Grįžtam ant plento. Autobusas pravažiuos tik po maždaug 2 valandų.

Sakau: let's try hitching! Ir bandom. Bet mūsų trys, pradeda temt, sutemsta, stovim vidury plento, kur automobiliai lekia ne mažiau kaip 100 km/h greičiu... Nesiseka. Po kokio pusvalandžio šokčiojimo ir mojavimo rankom sustoja policija.
Sako: ko stovit ant kelio be atšvaitų? Baudą gausit.
Sakau: tai kad mes ne ant kelio, mes pakrašty ir tik vieną atšvaitą per tris turim.
Sako: tai stokit kaip toj reklamoj viens ant kito ir užteks vieno.
Duoda mums trūkstamų atšvaitų. Paliepia naudot pagal paskirtį.
Sakau: o tai gal jūs į Vilnių važiuojat?
Deja. Nuvažiuoja. Paskui sugalvojau, kad galėjo vis tiek jie mus pasiimt, o kai paskui stabdė pravažiuojančius, tai ne tik patikrint dokumentus, palinkėt gero kelio, bet ir mus įsodint tam sustabdytam, lai parveža vaikus namo.
Toliau mojuojam atšvaitais. Jirka vis siūlo eit prie halogeninių lempų pasišildyt, o mes su Zuzka strykčiojam lietuvių liaudies šokių motyvais. Galiausiai, praėjus maždaug valandai nuo tada, kai ant kelio išėjom, sustoja žmonai neištikimas vaikis ir mes baisingai laimingi sušokam į jo golfą. Sėkmingai grįžtam į Vilnių. Čia buvo, ko gero, pats nesėkmingiausias mano tranzavimo epizodas. Ar bent jau vienas iš top 3 nesėkmingiausių.

Kad ir kaip ten, viską pasvėrus ir tiksliai pamatavus, kelionė, sakyčiau, nusisekus: pamatėm daugiau, nei planuota, diena buvo saulėta, o kojos sėkmingai atitirpo, grįžus namo. O karšta arbata ir kepti obuoliai dar niekad nebuvo tokio malonumo suteikę. :)


Ir dar, turėdama daug laisvo laiko Vilniuj, per savaitgalį pabuvojau dviejuose muziejuose - Genocido aukų (KGB) ir nacionaliniam. Nacionalinis nelabai įdomus. Visi dalykai daug kartų matyti vienur ar kitur. Nieko įspūdingo. Užtat KGB rūsiai tikrai paliko įspūdį. Dabar tikrai galėsiu visiems sakyt, kad šitas geras.

ilgasis savaitgalis namie

Truputį nesėkmingai atšilo. Tai nei slidžių, nei pašikniukų, nei pačiūžų galimybės liko neišbandytos. Bet bent jau paklampojau po šlapią sniegą apylinkėse saulutei šviečiant. Suknelė, pasirodė, per plati. Ardyt ir iš naujo megzt? Tingiu. Nebus iš manęs mezgėjos. Du ispanų filmai ir 1/3 knygos. Didelis planas pavasario atostogoms. Ir kol kas mažai pasisekimo ieškant darbo. Daug saldžių ir riebių skanumynų. Ir patys tikriausi mamos ruošti pietūs. Visai gerai!

I wish I was born in 60's

Muddy Waters

apie blynus, karštą alų, pusnis, Yurtą, sauną, pašnekesius - Užgavėnes

Tiek daug gerų įspūdžių susikaupė per ilgąjį savaitgalį, kad tiesiog turiu išpasakot juos tiems kam rūpi ir kam nelabai. :)

Atsitiko taip, kad tiek penktadienio, tiek šeštadienio naktys praleidžiamos Havanoj. Su skirtingais draugais, bet ta pačia muzika. Nieko ypatingo.

Na o bet tačiau sekmadienį... prasideda Užgavėnių maratonas su CS kompanija! Iš pradžių dar dvejoju, važiuot ten ar namučiu, bet nusprendžiu, kad jei noriu būt Vilniaus CS ambasadore, tai reikia dalyvaut ir mokytis! :)

Tad pusiau išsimiegojus, šoku iš lovos 8 ryto, paskubom susipakuoju daiktus, kaip paskui paaiškėjo visai ne tuos, kurių prireikia, ir nuriedu iki surinkimo punkto. Iš 5 ekipažo narių pažįstu tik Edvardą ir iš matymo Birutę, bet kelionės metu susipažįstam iki tokio lygio, kad dar Yurtos nepasiekus jau žinau, kas kuo apsirengęs miega. :) Rumšiškėse susitinkam su Kauno CS'eriais. Šventė tradicinė: maistas, gėrimai, žaidimai, šokiai... Pirmą kartą ragauju karšto alaus su medum, pašokinėjam rateliu aplink neegzistuojančią meškutę, sudalyvaujam didžiausiam sniego mūšy (po kuriuo nieko nesurenka ir neišveža policija), kol laukiam Morės galo ir pajudam link kito kelionės punkto - Yurtos.

Yurtą pasiekti žiemos metu pasirodo yra tikras išbandymas - mašiną kelis šimtus metrų stumiam į kalniuką, kol Dainius, atbėgęs su kastuvu, valo sniegą nuo kelio. Ir visiems smagu! Atvykstam pirmieji, gaunam geriausias lovas šilčiausiam kambary, vakarieniaujam. Sulaukiam dar keleto žmonių. Prasideda pašnekesiai prie židinio, su puodeliais kavos/arbatos/kt rankose. Jauku. Po kelių valandų įkaista pirtis, kurios taisyklės iš pradžių mane nugąsdina, bet vis tiek neatsispiriu pagundai po dienos lauke pasikaitint. Ir pasitrint sniegu, nes vandens nėra. Ach! Tada pažiūrim filmą, ir paryčiais išmainom židinio šilumą, į lovas ir miegą.

Rytą pavyksta pabust paskutinei. Spėju tik išgert kavos ir išeinam į "privalomą" rytinį žygį po apylinkes. Linas - fantastiškas gidas - veda visada trumpiausiu keliu, kas iš tikro reiškia kažkur per pusnis su pavingiavimais, vis žada, kad jau tuoj išeisim į gerą kelią ir kas 3 km gręžia iš kojinių sojų padažą. Galutinai pribaigiu savo mylimiausius žieminius batus ir iki užpakalio sušlampu savo vienintelius atsivežtus džinsus, bet vis tiek tos keturios klampojimo per pusnis valandos neprailgsta. Baisiai smagu buvo! Tiesa, pakeliui pametam du žmones, bet grįžę randam besišildančius prie židinio. Mano ekipažas išvažiuoja atgal į Vilnių, aš nusprendžiu likt, nes baisiai jauku prie to židinio sėdėt buvo. :)

Vakarop susirenka žmonės paklausyt ir pamatyt pristatymo apie Siriją ir Libaną iš pirmų lūpų. Tiek daug, kad pasiekiama rekordinė temperatūra Yurtoj - 19! Tada pirtis, dar karštesnė ir drėgnesnė. Taip noriu į pirtį, kad praleidžiu pristatymą apie Kubą. :( Vėliau visuotinė sumaištis, kai šneka bet kas su bet kuo. Dar šarados ir šokiai. Ir vėl baisiai smagu! Ir jauku taip labai. Užsisėdžiu iki 5 ryto.

Pabundu, kai dauguma, jau išsiskirstę. Atsisveikinam. Papusryčiaujam. Paulius išsitraukia gitarą, užkimusių balsų likučiais traukiam visas dainas pro šalį ir vis tiek visiems gerai. :) Antradienio planas A kelionei atgal į Vilnių - važiuot su Sam, bet neužsiveda jo mašina, tad po ilgų bandymų atgaivint akumuliatorių, galiausiai išvažiuojam su Lina, o Sam lieka laukt pagalbos.

Ilgajam savaitgaliui besibaigiant daraus apsėsta noro suvalgyt bent vieną blyną. Taip reikia! :) Randu kas padės man juos kept ir valgyt. Ir po blynų iškart į lovą. Aštuntą vakaro jau miegu.

Kažkur turėtų būt nuotraukų. Bet pati savo Nikon'o nesivežiau, tai gausiu dabar laukt kol kas nors kur nors ką nors papostins. ;)