Kitą rytą po puikių pusryčių keliaujam rimtai Amsterdamo pamatyt. Alizia anksčiau dirbo gide nemokamam ture, tai mums pažymi vietas, kurias derėtų pamatyt ir mes patraukiam į trasą! Užsukam į visokius turgelius, leidžiam pinigus, žiūrim, deramės, vaikštom, žavimės, kai pavargstam, pridėdam ant kokio prirakinto suoliuko pailsėt ir pažiūrėt į žmones arba pavalgyt. Aš ir šiaip mėgstu stebėt žmonės ir kt, o Amsterdame taigi tiek skirtingų žmonių, kad man niekada neatsibostų tiesiog sėdėt ir žiūrėt. Ramonas sakė, kad Amsterdame gyvena 180 skirtingų tautybių žmonės. Įsivaizduoji? Noriu ir aš ten pagyvent!
Vakare turim persikraustyt iš Alizios kambario pas Ramoną. Į kitą miesto dalį. Kadangi mes prieš mokėjimą už viešą transportą, tai po vakarienės einam pėstute vėl su kuprinėm per visą miestą. Į vakarus! Nuvarom pas Ramoną. Keistas. Ir su stringais. Dirba naktiniusargu psichiatrinėj. Tai butas lieka mums. ;D Vėl pavėluojam į parduotuvę, bet šįkart gan pigiai apsiperkam. Olandiško ir lenkiško alaus. Ir tūsinam dviese ant suolelio gatvės galė. Puikus vaizdas. Vieta patogi. Po pirmo alaus nusprendžiam, kad gal vis tik reikia parūkyt, kad jau legalu, o mes Amstedame, ir einam ieškot coffee shop'o. Randam. Tūsas tęsias. ;D Kažkada grįžtam į SAVO butą, nr. 69 ir lūžtam. Ryte gi laukia kelionė atgal į Vokietiją.
Dar kokį vieną skyrelį galėčiau parašyt apie dviračius Amsterdame. Bet gal tiek to. Pirmą kart mačiau dviaukštį dviratį, dviratį su lagaminu, tiek daug dviračių su kubiliukais ir išvis ten gyvenimas visas telpa ant dviračio. Aš noriu dviračio!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą