Ir man vis tik reikia mažų nekaltų dalykų.
Kai jis vis klausia, ar nešalta, o paėmęs už rankos su tokiu naiviu pretekstu daugiau jos nepaleidžia. Kai atsisveikinimo bučinio norisi abiem, bet vis tiek nedrąsu ir kažkur pilve taip kutena. Ir prisilietimas toks švelnus. Paviršiukais.
Ir tada važiuodama namo be bilietėlio, bet su baudos kvituku šypsai.
Ir kai vakarieniauji.
Kai atsakinėji į e-mail'us.
Valais dantis..
Rengies pižamą.
Lendi į lovą.
Paviršiukais. Lūpom.
Manau, dėl visko kaltas pavasaris! :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą