Ryte Poznanej aisku buvo vel nenormaliai sunku keltis po tuselio, bet siaip ne taip sugebejom. sunkiausia dalis rytais visad yra susipakuot daiktus atgal. nenormaliai sunku. tai sugaistam kokia valanda kol issikraustom is buto Poznanej. Auksinis Kamilis pamaitina mus puikiais pusryciais ir dar ideda laukneseli dziaugsmo - sumustinis, bandelis ir snickers.
Taip kaip nurodyta isvaziuojam is Poznanes. Ir vel be bilietuku. Uztat nuvaziave i vieta dar koki pusvalandi einam ratais kol issigaunam ant autostrados tinkama kryptim. Ir kas puikiausia - artimiausia degaline tikrai ne matymo ruoze, autostradoj stovet negalima, eit daugiau nera kur. Ka darysi? Einam iki kelio issukancio i autostrada ir stovim ten. Bent pabandom. Bet per kokias 5 min gal, is niekur atvaziuoja Patrol Autostradowy. Ir toks nenormalus juokas ima, nes o kaip cia bus? O tai negi isves mus? Bauda israsys? :) Pan Patrol mums lenkiskai aiskina kruva dalyku. Mes jam aiskinam, kad mes zinom visus tuos dalykus, bet mes vaziuojam i Hanoveri ir nieko cia Pan nepadarysi. Sakom, gal kartais jis nuveztu mus iki degalines. Sako negali. Daug kartu i racija savo kartoja, kad paciupo mergiotes dvi i Hanoveri, bet niekam mes nerupim. Galiausiai susisodina mus i savo tarnybini automobili ir nuveya ant keliuko, kur jau mums galima stovet. Tai ir stovim. Nusipaisom nauja yenkla, kur surasom visus imanomus degaliniu pavadinimus. Is tu keliu pravaziuojanciu masinu niekas nestoja. Jau sumanom priespieciaut (ne del to, kad laikas, bet del to, kad edrios), kai is pradziu vel sustoja auto patruliai, tik jau kitas automobilis. Jiems jau rusiskai bandom aiskint, kad jo vash drug nas zdes atpustil y my vsio znaem. Sako: tam newolno, mojuodami link autostrados. Mes linksim supratingai ir jie patenkinti nuvaziuoja. Mes liekam nepatenkintos stovet su savo super degaliniu zenklu. Ir sustoja! Lenkas mielas veza iki degalines, veztu ir toliau turbut, bet mes jau nedristam isklyst is kelio. Degalinej yra smarkiai nemalonu eit prie zmoniu ir klaust kur jie ir ar mus paimtu. Tai taip nedrasiai pasistumdydamos einam sen ir ten. Isitikinam kad lietuvis lietuviui dazniausiai tikrai nebrolis, kai furistas Algis mus uzsipuola ir negraziai vadina. Bet galiausiai pagaunam pora lenku, kurie mus veza reikiama kryptim. Beda tik, kad paleidyia vel skylej, kur niekas nevaziuoja, o jei vaziuoja, tai nestoja ir baisiai dulka.
Kai jau baigiam visiskai prasikeikt, sudulket ir suvalgyt visas maisto atsarggas, sustoja dede neblogas vaziuojantis i Hamburga. Beda tik, kad mes praziopsom degaline paskutine pries jam pasukant link Berlyno ir stringam ne tik, kad ne ant to kelio, bet apskritai net ne ta kryptim. Tai bandom eit autostrada iki parkingo, kuris gal vos uy kilometro. Bet tu tikekis, kad vokieciai nepagaus.. Nespejam nueit iki tilto pesciuju per autostrada, kai mums jau nuo jo mojuoja kokie tais kelio patruliai oranyinem uniformom ir bakenono akiniais. Vel ilgas aiskinimo procesas. Sikart jie savo tiesa irodineja vokiskai. Mes savo - angliskai. Bendros kalbos - 0. Baigiasi taip, kad graziai atsimojave mes nueinam miskais uz tvoros. Ne taip daug ten tereikia nueit, bet kai kepina saule ir eini kazkokiu smeliu, tai oj. Jauti, kad smirdi. Negana to, dar reikia ropstis per tvora. Ir tada jau kaip kokie cirko lokiai su daugybe tasiu atsivelkam is misko i parkinga. Klausiam. Negaunam teigiamo atsakymo arba nesusisnekam. Tada viena draugiska vokieciu porele paaiskina kur mes esam apskritai ir paraso kur mus reikia issigaut. Kitas draugiskas vokieciu senukas, po to kai issiaiskina su draugiska porele, paveya mus i tiesos kelia. O ten jau iskart pagaunam lenka, kuris veza iki pat Hanoverio. Ura! Kol nemiegu, tai liezuvi lauzau rusiskai. Turiu pasakyt, kad didziuojuos savim. Susisnekejom!
Hanoveris! Viskas zydz ir nepaprastai grazu.
Va tokia vat ilga ir su nuotykiais kelione buvo nuo lenku pas vokieciu.
1 komentaras:
o bozhe, kad prirasiau!.. ir cia net nesmulkiai
Rašyti komentarą